Henriko VIII dvare „Groom of the Stool“ buvo viena intymiausių ir politiškai įtakingiausių tarnybų. Pareigūnas rūpinosi valdovo asmeniniu patogumu, įskaitant naudojimąsi tualeto kėde, tačiau jo vaidmuo neapsiribojo higiena. Prieiga prie monarcho miegamojo, asmeninių daiktų ir privačių pokalbių galėjo suteikti daugiau įtakos nei gerokai iškilmingesnis titulas. Populiarus teiginys, kad šis žmogus kasdien privalėjo fiziškai nušluostyti karalių, nėra vienodai tvirtai dokumentuotas visais laikotarpiais.

Kas buvo „Groom of the Stool“?

Angliškas žodis stool šiame pareigų pavadinime reiškė tualeto kėdę (close stool) – specialų baldą su anga ir indu po ja. Karališkoje aplinkoje net tokie privatūs poreikiai buvo aptarnaujami pagal rūmų taisykles ir hierarchiją. Pareigos susijusios su artimiausia valdovo aplinka, vadinta Privy Chamber.

Nors titulas šiuolaikiniam skaitytojui skamba žeminančiai, Tudorų dvare jis reiškė išskirtinį pasitikėjimą. Valdovo asmeninę erdvę kontroliavo siauras tarnautojų ir kilmingų palydovų ratas; į jį patekti buvo politinė privilegija.

Ar pareigūnas tikrai valydavo karalių po tualeto?

Šis klausimas neatsiejamas nuo pareigų kilmės. Groom turėjo pasirūpinti, kad monarcho tualeto kėdė ir su ja susijusi aplinka būtų paruošta, švari ir prieinama. Kai kuriuose pasakojimuose minimas ir tiesioginis kūno valymas.

Tačiau konkrečių kasdienio fizinio aptarnavimo veiksmų nereikėtų laikyti neabejotinai įrodytais kiekvienam Henriko VIII Groom of the Stool. Rūmų pareigybės keitėsi: aukštas postas ilgainiui vis labiau reiškė privačių kambarių priežiūrą, asmeninių reikalų tvarkymą ir priėjimo prie karaliaus kontrolę. Istorijos muziejų interpretacijose net pažymima, kad aukšto rango pareigūnas greičiausiai pats nuolat neatlikdavo visų menkiausių higienos darbų.

Kodėl privatumas buvo politinė galia?

1526 m. Elthamo rūmų taisyklės, saugomos Jungtinės Karalystės Nacionaliniame archyve, rodo griežtą tvarką: nustatyta, kas gali užeiti pas karalių, jį rengti ir net paliesti jo asmenį. Taisyklėse reikalauta neatskleisti to, kas pasakyta ar padaryta privačioje valdovo aplinkoje.

Kadangi Henriko VIII valdžioje daug sprendimų priklausė nuo asmeninės monarcho valios, galimybė reguliariai su juo bendrauti buvo vertinga. Rūmų pareigūnas galėjo perduoti prašymus, gauti parašus, sužinoti nuotaikas ir tapti tarpininku tarp karaliaus bei dvariškių. Tačiau vien artumas nebūtinai reiškė nuolatinę politinę kontrolę: įtaka priklausė nuo monarcho pasitikėjimo ir konkrečios asmenybės.

Williamas Comptonas: pareigos kaip karjeros tramplinas

Vienas ankstyvųjų Henriko VIII Grooms of the Stool buvo Williamas Comptonas, tarnavęs nuo 1509 m. ir priklausęs artimiausių karaliaus patikėtinių ratui. Pareigos padėjo jam sukaupti didelę įtaką, turtą ir kitus karališkosios tarnybos postus.

Istorikų darbai pabrėžia, kad tokia įtaka kilo iš kasdienio priėjimo prie valdovo, o ne iš pačios higieninės užduoties. Comptonas rūpinosi ir administraciniais bei finansiniais reikalais. Jis tapo svarbia jungtimi tarp asmeninio karaliaus gyvenimo ir valstybės valdymo.

Henry Norris: artumas karaliui neapsaugojo nuo žlugimo

Po Comptono šią vietą užėmė Henry Norrisas. 1526 m. dokumente pabrėžta ypatinga jo teisė lydėti karalių miegamajame ir kitose privačiose patalpose. Tai puikiai rodo, kokio lygio priėjimą suteikdavo pareigybė.

Tačiau 1536 m. Norrisas buvo apkaltintas ryšiais su karaliene Anne Boleyn ir nuteistas mirties bausme. Jo likimas primena, kad karališkoji malonė galėjo greitai virsti pavojumi. Net artimiausias patikėtinis nebuvo saugus Tudorų dvaro konfliktuose.

Anthony Denny ir paskutiniai Henriko VIII metai

Vėlesniais metais postą ėjo Thomas Heneage’as, o paskutiniais karaliaus gyvenimo metais – Anthony Denny. Senstant ir sunkiai sergant Henrikui VIII, tiesioginis priėjimas prie jo ir galimybė administruoti dokumentus tapo ypač svarbūs.

Denny buvo patikėtas vadinamasis dry stamp – priemonė, naudota karaliaus parašui parengti. Tai rodo, kad pareigybės funkcijos išaugo gerokai už tualeto priežiūros ribų: jos palietė valstybinę raštvedybą ir monarcho valios įforminimą.

Ar visi šią tarnybą ėję vyrai buvo riteriai?

Henriko VIII laikais šias pareigas dažnai užimdavo aukštą socialinę padėtį turėję, karaliaus pasitikėjimą pelnę dvariškiai. Comptonas, Norrisas, Heneage’as ir Denny istoriniuose šaltiniuose minimi su garbės titulais.

Tačiau formuluotė „kiekvienas iš keturių buvo įšventintas į riterius būtent dėl pareigų“ būtų nepagrįsta. Kilminga kilmė, kitos tarnybos ir asmeniniai nuopelnai taip pat veikė karjerą, o riterio titulas nebuvo automatinis šios pareigybės priedas.

Ką ši tarnyba atskleidžia apie Tudorų monarchiją?

Modernioje valstybėje valstybės ir asmeniniai vadovo reikalai bent formaliai atskiriami. XVI a. Anglijoje karaliaus privatus namų ūkis buvo neatsiejamas nuo valdžios. Asmens, kuris reguliavo galimybę pasiekti monarchą privačiose patalpose, vaidmuo todėl galėjo būti ir administracinis, ir politinis.

Istoriškai svarbiausia „Groom of the Stool“ ypatybė nėra sensacinga tualeto detalė. Tai pavyzdys, kaip intymi tarnyba Henriko VIII dvare galėjo virsti aukšto rango politinės įtakos kanalu – nors tikslus fizinių higienos pareigų vykdymas ne visuomet atkuriamas iš išlikusių šaltinių.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas