Prieš maždaug 100 milijonų metų dabartinės Sacharos vietoje nebuvo šiandieninės dykumos. Kreidos periode didelę Šiaurės Afrikos dalį kirto plačios upių ir deltų sistemos, kai kurias teritorijas veikė kylantis jūros lygis, o dabartinio Maroko, Nigerio ir kitų Sacharos regionų uolienose išliko gausi žuvų, krokodilų giminaičių, pterozaurų ir dinozaurų fauna. Tačiau šio pasaulio nereikėtų vadinti tiesiog „žaliuojančia oaze“ – kraštovaizdis buvo labai įvairus ir gerokai skyrėsi nuo šiandieninės Afrikos.
Sacharos dykumos tada dar nebuvo
Šiuolaikinė Sachara yra palyginti jaunas geologinis reiškinys. 2014 m. žurnale Nature paskelbtas klimato modelių tyrimas siejo ilgalaikį Sacharos sausėjimą su Tetijos jūros traukimusi vėlyvajame miocene, maždaug prieš 7–11 milijonų metų.
Tai reiškia, kad prieš 100 milijonų metų kalbėti apie „Sacharos dykumą“ dabartine prasme būtų anachronizmas. Teisingiau sakyti „dabartinės Sacharos teritorija“ arba „kreidos periodo Šiaurės Afrika“.
Kem Kem regionas – langas į 100 mln. metų senumo Afriką
Vienas geriausiai ištirtų tokio amžiaus regionų yra Kem Kem grupė rytiniame Maroke. Jos sluoksniai daugiausia datuojami cenomaniu – maždaug prieš 100–94 milijonus metų.
2020 m. išsamioje Kem Kem geologijos ir paleontologijos apžvalgoje ši aplinka apibūdinama kaip didelė upių ir deltų sistema, egzistavusi prieš svarbų jūros transgresijos etapą. Čia aptikta gausybė vandens organizmų ir didelių plėšrūnų fosilijų.
Spinosaurus ir neįprastai daug didelių plėšrūnų
Kem Kem fauna išsiskiria neįprastai didele stambių plėšriųjų stuburinių įvairove. Tarp jų buvo Spinosaurus, Carcharodontosaurus, Deltadromeus ir kiti teropodai.
Spinosaurus ypač gerai tiko aplinkai, kurioje buvo daug vandens telkinių ir stambių žuvų. Naujesni tyrimai rodo stiprias jo sąsajas su vandens ekosistemomis, nors diskusijos apie tai, kiek aktyviai jis plaukiojo, tebėra gyvos.
Upėse gyveno milžiniškos žuvys
Šio regiono fosilijų rinkiniuose gausu didelių žuvų: pjūklažuvių giminaičių, plaučžuvių, koelakantų ir kitų stambių vandens gyvūnų. Tai viena priežasčių, kodėl mokslininkai Kem Kem ekosistemą dažnai apibūdina kaip neįprastą plėšrūnų ir didelių vandens gyvūnų pasaulį.
Tačiau populiari frazė „žalias rojus, pilnas žinduolių“ čia netinka. Žinduoliai kreidos periode jau egzistavo, bet jie nebuvo pagrindinė šiame regione geriausiai dokumentuota fauna. Kem Kem fosilijų rinkinyje daug ryškesni yra žuvų, roplių, pterozaurų ir dinozaurų pėdsakai.
2009 m. „keistųjų krokodilų“ tyrimas
2009 m. paleontologo Paulo Sereno ir kolegų komanda aprašė kelis Sacharos kreidos periodo krokodiliformus, kurie populiariojoje žiniasklaidoje gavo pravardes „BoarCroc“, „RatCroc“, „DogCroc“, „DuckCroc“ ir „PancakeCroc“.
Šie gyvūnai parodė, kad to meto krokodilų giminaičiai buvo daug įvairesni nei šiandieniniai krokodilai. Kai kurie turėjo ilgesnes galūnes ir buvo geriau prisitaikę judėti sausumoje, kiti pasižymėjo neįprastais snukiais ir skirtinga mityba.
Ar jie tikrai „galopavo kaip šunys“?
University of Chicago 2009 m. tyrimo pristatyme kai kurie šie krokodiliformai apibūdinti kaip galėję judėti sausumoje gerokai aktyviau nei dabartiniai krokodilai, o vienas rekonstrukcijos aprašymas net vartojo žodį „galloped“.
Vis dėlto tokios frazės yra rekonstrukcinės ir populiarinamosios. Iš fosilijų galime spręsti apie galūnių proporcijas ir galimą judėjimo būdą, tačiau tiesiogiai stebėti jų eisenos neįmanoma. Todėl tiksliau sakyti, kad kai kurie iš jų buvo santykinai ilgakojai ir labiau sausuminiai, o ne kategoriškai teigti, kad jie „bėgiojo kaip žinduoliai“.
Kylantis jūros lygis keitė visą Šiaurės Afriką
Cenomano–turono laikotarpiu pasaulinis jūros lygis buvo labai aukštas. Šiaurės Afrikos pakrantės linija buvo visai kitokia nei šiandien, o jūrinės transgresijos kai kurias žemyno dalis užliedavo sekliomis jūromis.
Todėl dabartinę Sacharą neteisinga įsivaizduoti kaip vieną vientisą atogrąžų mišką. Regioną sudarė upės, deltos, užliejamos lygumos, pakrantės ir jūrinės aplinkos, kurios laikui bėgant keitėsi.
Tai ne ta pati „Žalioji Sachara“
Dar viena dažna painiava – kreidos periodo pasaulį suplakti su vadinamąja Žaliąja Sachara. Tai visiškai skirtingos epochos.
Žalioji Sachara, arba Afrikos drėgnasis laikotarpis, egzistavo daugiausia maždaug prieš 11 000–5 500 metų. Dėl Žemės orbitos ir musonų pokyčių šiandieninė dykuma tuomet turėjo daugiau ežerų, upių ir savanų, joje gyveno žmonės, galvijai, begemotai ir krokodilai.
Prieš 100 milijonų metų nebuvo nei dabartinės Sacharos dykumos, nei žmonių, o žemynų padėtis, klimatas ir gyvūnija buvo iš esmės kitokie.
Kaip atrodė dabartinė Sachara prieš 100 mln. metų?
Tiksliausia ją įsivaizduoti ne kaip „žalią Sacharą“, o kaip visiškai kitą kreidos periodo Šiaurės Afrikos pasaulį. Didelėse teritorijose veikė upių ir deltų sistemos, gyveno milžiniškos žuvys, Spinosaurus ir įvairūs krokodiliformai, o jūros lygis ir pakrantės linijos buvo visai kitokios nei šiandien.
Ši istorija gerai parodo, kaip klaidina dabartinius geografinius pavadinimus automatiškai perkelti į prieš dešimtis milijonų metų egzistavusį pasaulį.
Parašykite komentarą