Oliveris Cromwellis 1644 m. neuždraudė „valgyti pyragų“. Tai populiarus mitas. 1640-aisiais Anglijos Parlamentas, kuriame dominavo puritoniškos jėgos, ribojo Kalėdų ir kitų religinių švenčių minėjimą, tačiau jokio bendro įstatymo, draudžiančio pyragus ar konkrečiai mince pies, nebuvo.
Kas iš tikrųjų įvyko 1644 m.?
1644 m. gruodžio 25-oji sutapo su Parlamento nustatyta pasninko diena. Dėl to tą konkrečią Kalėdų dieną oficialiai turėjo būti laikomasi pasninko ir religinio susikaupimo, o ne rengiamos įprastos puotos.
Tai reiškė, kad šventiniai pyragai tą dieną pateko į platesnį draudimą puotauti, tačiau jie nebuvo specialiai išskirti kaip uždraustas produktas.
Ar Cromwellis pats uždraudė Kalėdas?
Ne tiesiogiai. Historic England ir Cromwell Museum pabrėžia, kad Kalėdų ribojimai buvo Parlamento ir platesnio puritoniško judėjimo politika. Cromwellis 1644 m. buvo Parlamento narys ir kariuomenės vadas, tačiau pagrindinius draudimus priėmė ne jis asmeniškai.
Dar svarbiau, kad 1647 m., kai Parlamentas priėmė aiškesnį potvarkį, panaikinantį Kalėdų, Velykų ir Sekminių šventes, Cromwellio Parlamente net nebuvo. Tuo metu jis buvo įsitraukęs į konfliktą tarp kariuomenės ir Parlamento.
Kodėl puritonai prieštaravo Kalėdoms?
Puritonai manė, kad Biblijoje nėra nurodymo švęsti Kristaus gimimą gruodžio 25 d. ir kad daugelis tradicinių Kalėdų papročių yra katalikiški, nebibliniai arba skatina girtavimą, lošimus ir kitą „pasaulietišką“ elgesį.
1645 m. naujasis Directory for Public Worship skelbė, kad religinės festivalio dienos, neturinčios aiškaus biblinio pagrindo, neturėtų būti tęsiamos. 1647 m. ši kryptis buvo dar labiau įtvirtinta įstatymu.
Kur čia atsiranda mince pies?
Šiandieniniai mince pies yra saldūs maži kalėdiniai pyragėliai, tačiau XVII a. jų įdaras dažnai turėjo tikros mėsos, džiovintų vaisių ir prieskonių. Jie buvo valgomi ne tik per Kalėdas, bet ir per kitas šventes bei vestuves.
English Heritage aiškiai vadina mitu istoriją, kad Cromwellis uždraudė mince pies. Puritonai galėjo nepalankiai vertinti jų ryšį su kalėdinėmis puotomis ir katalikiška simbolika, tačiau atskiro „pyragų draudimo“ nebuvo.
Kodėl mitas toks populiarus?
Cromwellis vėlesnėje britų kultūroje tapo patogiu griežto, linksmybių nekenčiančio puritono simboliu. Kadangi jo protektorato metu Kalėdų ribojimai tebebuvo vykdomi, daugelis ankstesnių Parlamento sprendimų ilgainiui buvo priskirti tiesiogiai jam.
Pridėjus faktą, kad 1644 m. Kalėdos iš tiesų sutapo su oficialia pasninko diena, gimė paprasta ir įsimenama legenda: „Cromwellis uždraudė Kalėdas ir pyragus“.
Kiek laiko Kalėdų ribojimai galiojo?
Puritoniški Kalėdų minėjimo apribojimai išliko iki monarchijos restauracijos 1660 m. Tačiau jų vykdymas skirtingose vietose ir laikotarpiais buvo nevienodas, o draudimai buvo labai nepopuliarūs. Kai kur kilo net prokalėdinės riaušės.
1660 m. grįžus Karoliui II, ši Respublikos laikotarpio politika buvo panaikinta ir tradicinės šventės grįžo į viešąjį gyvenimą.
Verdiktas
1644 m. nebuvo jokio bendro draudimo valgyti pyragus, o Oliveris Cromwellis asmeniškai tokio įstatymo nepriėmė. Tais metais Kalėdų diena sutapo su oficialiu pasninku, o vėliau Parlamentas apskritai uždraudė religines Kalėdų šventes. Iš šių realių faktų ir išaugo legenda apie „Cromwellio uždraustus mince pies“.
Parašykite komentarą