Viktorijos laikais naudotas „ūsų puodelis”

Viktorijos laikais – laikotarpiu, kuris truko nuo 1837 iki 1901 metų ir pasižymėjo itin griežtomis etiketo normomis bei išskirtiniu dėmesiu išvaizdai – vyriškų ūsų mada pasiekė savo aukso amžių. Stambūs, prižiūrėti ir dailiai suformuoti ūsai buvo ne tik asmeninės estetikos ženklas, bet ir socialinio statuso bei vyriškumo simbolis. Tačiau šis išvaizdos bruožas turėjo ir praktinių iššūkių, ypač tuomet, kai reikėdavo pasimėgauti puodeliu karštos arbatos. Iš šios būtinybės gimė išradingas ir šiandien daugeliui nežinomas išradimas – ūsų puodelis, arba angliškai vadinamas „mustache cup“.

Iššūkiai, su kuriais susidūrė Viktorijos laikų džentelmenai

XIX amžiaus viduryje Viktorijos Anglijoje arbata buvo neatsiejama kasdienybės dalis. Geriamos kelios arbatos per dieną tapo ne tik tradicija, bet ir socialine veikla – arbatos gėrimas vyko su ceremoniniu kruopštumu. Vyrai tuo metu dažnai nešiodavo tankius, vaško pagalba suformuotus ūsus. Jie buvo laikomi vyriškumo etalonu, o kai kuriais laikotarpiais netgi reikalaujami tam tikrose profesijose, pavyzdžiui, karinėje tarnyboje.

Problema buvo ta, kad šie ūsai lengvai įmirko karštame gėrime, kai džentelmenai gėrė arbatą ar kavą, o tai ne tik kėlė diskomfortą, bet ir sugadindavo kruopščiai suformuotą išvaizdą. Vaškas, kuriuo ūsai buvo formuojami, ištirpdavo nuo karščio, o ūsai „pakibdavo“ gėrime, todėl vyrai susidurdavo su keblumais tiek higieniniu, tiek estetiniu požiūriu.

Siekiant išspręsti šią problemą, 1860-aisiais Anglijoje išradingas keramikos meistras Harvey Adams sukūrė pirmąjį ūsų puodelį, kuriame buvo integruotas nedidelis lenktas kraštelis – ūsų apsauga. Ši naujovė greitai išplito visoje Europoje, tapdama populiariu vyriškos higienos ir stiliaus atributu.

Kaip atrodė ūsų puodeliai ir kodėl jie tapo madingi?

Ūsų puodeliai dažniausiai buvo gaminami iš porceliano ar keramikos, dekoruoti įmantriais raštais, gėlėmis ar geometriniais ornamentais – atitinkamai tuo meto Viktorijos laikų estetikos standartams. Jie turėjo nedidelį išlinkimą puodelio viduje, netoli viršutinio krašto – tai buvo vadinamoji „ūsų apsauga“, kuri veikė kaip barjeras tarp karšto gėrimo ir vyro ūsų.

Dėl šios apsaugos vyrai galėjo saugiai gerti karštą arbatą, nebijodami, kad jų kruopščiai formuota veido puošmena bus sugadinta. Apsauga ne tik saugojo ūsus nuo karščio ir drėgmės, bet ir neleido vaškui tirpti ir patekti į gėrimą, o tai buvo ypač svarbu tiems, kurie kasdien lankydavosi arbatos salonuose ar dalyvaudavo socialiniuose renginiuose.

Tokie puodeliai tapo prabangos ir gero tono ženklu. Jie buvo gaminami ne tik pagal standartinius šablonus, bet ir individualiai – kaip dovanos ar asmeniniai atributai. Turtingesni vyrai užsakydavo ūsų puodelius su inicialais, šeimos herbais ar išskirtinėmis glazūromis, taip pabrėždami savo padėtį visuomenėje.

Be to, šie puodeliai tapo puikia dovana vyrams, todėl jų gamyba ir paklausa augo. Pramonė netrukus pradėjo eksportuoti ūsų puodelius į kitas šalis, ypač JAV, kur taip pat vyravo vešlių ūsų mada. Kai kurie gamintojai netgi patentavo savo ūsų apsaugos dizainus, siekdami išsiskirti konkurencingoje rinkoje.

Kodėl ūsų puodeliai išnyko ir kaip jie vertinami šiandien?

XX amžiaus pradžioje, ypač po Pirmojo pasaulinio karo, ūsų mada ėmė nykti. Kareiviai turėjo skustis dėl higienos ir dujokaukių dėvėjimo reikalavimų, o tai pakeitė visuomenės požiūrį į veido plaukus. Tuo pačiu mažėjo ir poreikis ūsų puodeliams. Po Antrojo pasaulinio karo tokie puodeliai jau buvo laikomi retenybe, o galiausiai tapo istorijos kuriozu.

Tačiau šiandien ūsų puodeliai yra vertinami kaip įdomūs Viktorijos laikų artefaktai. Kolekcininkai visame pasaulyje ieško autentiškų egzempliorių antikvarinėse parduotuvėse, aukcionuose ir muziejuose. Kai kurios šiuolaikinės įmonės, siekdamos atgaivinti senovinį stilių, vėl gamina ūsų puodelių replikas – dažniausiai kaip dovanų idėjas ar teminių vakarėlių atributus.

Šiame šiuolaikiniame kontekste ūsų puodeliai primena mums, kad net paprasčiausias kasdienis objektas gali tapti išradingu sprendimu kultūrinėje ir istorinėje aplinkoje. Jie liudija, kaip estetika, mada ir praktiniai poreikiai formavo žmonių gyvenimą, ir kaip technologijos, net tokios paprastos kaip puodelis, galėjo prisitaikyti prie laikmečio reikalavimų.

Nors šiuolaikiniai barzdoti vyrai greičiausiai nesusiduria su tokiomis pat problemomis kaip Viktorijos laikų džentelmenai, ūsų puodeliai tebėra žavus istorinis priminimas apie laikus, kai net arbatos gėrimas reikalavo išskirtinio dėmesio detalėms ir elegancijos.