Pirmojo pasaulinio karo metais Baltųjų rūmų pietinėje vejoje iš tiesų ganėsi avys. Woodrow Wilsono administracija jas laikė ne dėl prezidento pomėgio egzotiškiems augintiniams, o dėl labai praktiškos karo meto priežasties: avys trumpino žolę ir leido taupyti žmonių darbą. Jų vilna buvo parduodama aukcionuose, o gautos lėšos skiriamos Amerikos Raudonajam Kryžiui.
Kodėl Baltuosiuose rūmuose atsirado avys?
1917 m. Jungtinėms Valstijoms įstojus į Pirmąjį pasaulinį karą, federalinė valdžia skatino taupyti maistą, kurą ir darbo jėgą. Prezidento šeima stengėsi viešai rodyti, kad pati laikosi tų pačių principų. White House Historical Association nurodo, kad Wilsonai sustabdė dalį įprastų priėmimų, laikėsi „be mėsos“ ir „be kviečių“ dienų bei kitų JAV Maisto administracijos taupymo programų.
Avys buvo viena matomiausių šios taupymo politikos detalių. Užuot visą didelę Baltųjų rūmų veją pjovus samdomiems darbininkams, žolę nuganydavo banda.
Kiek avių buvo?
Banda nebuvo simbolinė – ji išaugo iki 48 avių. White House Historical Association nuotraukų ir istorinių pasakojimų kolekcijoje pabrėžiama, kad gyvūnai realiai atliko vejos priežiūros funkciją ir kartu tapo lengvai atpažįstamu karo meto taupumo vaizdiniu.
Tai svarbu, nes vėlesniuose pasakojimuose istorija kartais pateikiama tarsi linksmas prezidento šeimos kuriozas. Iš tikrųjų avys buvo dalis platesnės Pirmojo pasaulinio karo namų fronto politikos, kai visuomenė buvo raginama savo kasdienybę pritaikyti karo poreikiams.
Vilnos aukcionai Raudonojo Kryžiaus naudai
Nauda neapsiribojo sutaupytu vejos pjovimu. Avių vilna buvo kerpama ir parduodama aukcionuose. Kadangi ji buvo siejama su Baltųjų rūmų banda, pirkėjai mokėjo ne vien už žaliavą, bet ir už simbolinį karo paramos daiktą.
White House Historical Association nurodo, kad vilnos aukcionai Raudonajam Kryžiui iš viso surinko 52 823 JAV dolerius – tuo metu tai buvo labai didelė suma. Dėl to tikslu kalbėti ne vien apie propagandinį gestą, bet ir apie realią labdaros kampaniją.
Ar avis sugalvojo Edith Wilson?
Populiariuose pasakojimuose kartais bandoma vienam konkrečiam asmeniui priskirti visą idėją, tačiau patikimiausi Baltųjų rūmų istorijos šaltiniai paprasčiausiai kalba apie Wilsonų šeimos karo meto taupymo politiką. Todėl nėra reikalo kategoriškai teigti, kad būtent Edith Wilson „sugalvojo“ laikyti avis, jei tam nepateikiamas atskiras pirminis šaltinis.
Edith Wilson neabejotinai dalyvavo Baltųjų rūmų karo meto viešajame gyvenime ir paramos kampanijose, tačiau avių istoriją geriau vertinti kaip visos prezidento administracijos ir rezidencijos taupymo programos dalį.
Avys kaip Pirmojo pasaulinio karo namų fronto simbolis
Karo metais JAV visuomenė buvo raginama remti Raudonąjį Kryžių, pirkti karo obligacijas, taupyti maistą ir darbo jėgą. Baltųjų rūmų avys leido šią abstrakčią žinią paversti lengvai suprantamu vaizdu: net prezidento rezidencija demonstravo, kad ištekliai turi būti naudojami kitaip nei taikos metu.
Ši smulki istorija todėl gerai papildo didžiuosius karo pasakojimus. Frontą sudarė ne vien mūšiai ir ginklai – jį palaikė milžiniška ekonominė bei socialinė mobilizacija užnugaryje. Platesnį karo technologijų kontekstą galima rasti straipsnyje apie Pirmojo pasaulinio karo aviacijos raidą.
Kodėl ši istorija išliko?
Nuotraukos, kuriose prezidento rezidencijos fone ramiai ganosi avys, atrodo neįprastai net šiandien. Tačiau jų vertė ne vien vizualinė. Jos primena, kaip valstybės vadovai bandė viešu pavyzdžiu skatinti visuomenę prisidėti prie karo pastangų ir kaip propaganda, praktinis taupymas bei labdara galėjo susijungti vienoje iniciatyvoje.
Taigi pagrindinis faktas yra tikras: Woodrow Wilsono prezidentavimo metais Baltųjų rūmų vejoje ganėsi iki 48 avių, jos taupė vejos priežiūrai reikalingą darbo jėgą, o jų vilnos aukcionai surinko dešimtis tūkstančių dolerių Raudonajam Kryžiui.
Parašykite komentarą