Kategorija: Karaliai ir kunigaikščiai

1919 m. Radviliškio kautynės. Lietuvos kariuomenė sumušė bermontininkus, kurie buvo užėmę dalį Šiaurės Lietuvos miestų

1919 metų lapkritį Radviliškis tapo vieta, kurioje sprendėsi ne tik vieno geležinkelio mazgo, bet ir visos jaunos Lietuvos valstybės likimas. Vos prieš metus paskelbusi nepriklausomybę, Lietuva dar neturėjo saugių sienų,…

Skaityti

LDK Puškorius, kuriam nukapojo kojų pirštus, bet jis vis tiek pabėgo

Viduramžių Lietuvos karo istorijoje netrūksta pasakojimų apie narsius riterius, didingas pergales ir lemtingus valdovų sprendimus. Tačiau kartais vienas trumpas kronikos sakinys atveria daug keistesnį, žiauresnį ir žmogiškesnį to meto pasaulį.…

Skaityti

Juodkrantės lobis – 434 neolito ir bronzos amžiaus gintaro dirbinių rinkinys, surinktas Kuršių marių seklumoje XIX a.

XIX amžiaus antroje pusėje Juodkrantė buvo ne tik ramus Kuršių nerijos žvejų kaimas. Kuršių marių pakrantėje veikė didelė gintaro gavybos įmonė, į seklumą plaukė garinės žemkasės, o iš marių dugno…

Skaityti

1506 m. Klecko mūšis. LDK kariuomenė susidūrė su Krymo pajėgomis, kurios iš stovyklos plėšikavo net 100 km spinduliu

1506 metų vasarą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai dar kartą susidūrė su viena pavojingiausių to meto pietinių pasienio grėsmių – Krymo chanato raitelių antpuoliu. Totorių pajėgos įsiveržė giliai į valstybės teritoriją,…

Skaityti

1605 m. Salaspilio mūšis. 4000 LDK karių sumušė Švedijos karaliaus 14000 karių armiją

1605 metų rugsėjo 27 dieną prie Salaspilio, tuomet dažniau vadinto Kirchholmu, įvyko vienas įspūdingiausių ankstyvųjų naujųjų laikų Europos mūšių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė, vadovaujama lauko etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, stojo…

Skaityti

Jonušas Radvila dėl Kėdainių sutarties vienų laikomas LDK valstybingumo gynėju, kitų – tėvynės išdaviku

1655-ieji Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei buvo ne eilinė karo krizė, o beveik visiško valstybės žlugimo akimirka. Iš rytų veržėsi Maskvos caro Aleksejaus Michailovičiaus kariuomenė ir kazokų daliniai, iš šiaurės spaudė galinga…

Skaityti

Karaimai Lietuvoje gyvena nuo 1397 m. Vytautas iš Krymo atkėlė apie 380 karaimų šeimų ir apgyvendino jas Trakuose

Karaimai Lietuvoje – tai viena įdomiausių ir kartu viena trapiausių Lietuvos istorinių bendruomenių. Jų pasakojimas prasideda XIV amžiaus pabaigoje, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas po žygių į Krymo ir Aukso…

Skaityti

1989 m. Baltijos kelias sujungė Vilnių, Rygą ir Taliną apie 650 km žmonių grandine

1989 m. rugpjūčio 23 d. trys Baltijos tautos padarė tai, kas iki šiol skamba beveik neįtikėtinai: lietuviai, latviai ir estai susikibo rankomis į gyvą grandinę, sujungusią Vilnių, Rygą ir Taliną.…

Skaityti

Vilnius dėl totorių grėsmės buvo apjuostas gynybine siena, o iš jos išliko tik Aušros vartai

1503–1522 m. Vilnių apjuosusi gynybinė siena yra vienas tų istorijos faktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasti: miestui grėsė pavojus, todėl jis apsistatė mūru. Tačiau už šio sakinio slypi…

Skaityti

Bona Sforza savo valdose 1552–1555 m. pradėjo Valakų reformą, kuri vėliau buvo pritaikyta visoje LDK

Bona Sforza Lietuvos istorijoje dažnai pasirodo kaip spalvinga, net prieštaringa asmenybė: itališkos kilmės valdovė, stipri politinė žaidėja, Žygimanto Senojo žmona, Žygimanto Augusto motina ir viena įtakingiausių XVI amžiaus moterų Vidurio…

Skaityti

Riterio titulas nebuvo paveldimas – reikėjo jį užsitarnauti tarnystėje ir ceremonijose

Viduramžių filmuose dažnai matome kilmingą šeimą, kurios vyrai tarsi savaime yra riteriai. Tėvas – riteris, jo sūnus – būsimasis riteris, o giminės herbas ant skydo atrodo kaip įrodymas, kad riterystė…

Skaityti

Liberum veto: kaip vieno bajoro „neleidžiu“ galėjo sustabdyti visą Abiejų Tautų Respublikos Seimą

Abiejų Tautų Respublika buvo viena keisčiausių ankstyvųjų naujųjų laikų Europos valstybių. Tuo metu, kai daugelyje šalių stiprėjo absoliutūs monarchai, ATR kūrėsi politinė sistema, kurioje karalius buvo renkamas, bajorija laikė save…

Skaityti

Juozas Lukša-Daumantas 1950 m. parašiutu grįžo į Lietuvą tęsti partizaninės kovos

Juozas Lukša-Daumantas: partizanas, kuris iš Vakarų parašiutu grįžo į okupuotą Lietuvą 1950 metų spalio 3-iosios naktį virš sovietų okupuotos Lietuvos skrido lėktuvas, kurio keleiviai negalėjo leistis jokiame oro uoste. Žemėje…

Skaityti

1949 m. Minaičių bunkeris: vieta, kur partizanai atkūrė slaptą Lietuvos politinę vadovybę

1949 metų vasarį į nuošalią sodybą Radviliškio krašte slapta keliavo Lietuvos partizanų vadai. Jie judėjo naktimis, keitė palydovus, vengė pagrindinių kelių ir negalėjo vieni kitiems iš anksto pranešti tikslaus maršruto.…

Skaityti

ATR laikotarpiu Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale

Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius žydų pasaulyje turėjo vardą, reiškusį kur kas daugiau nei didelę bendruomenę ar kelias garsias sinagogas. Miestas buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale arba Lietuvos Jeruzale – Yerushalayim…

Skaityti

1977 m. radijo teleskopas Big Ear užfiksavo 72 sekundžių signalą iš kosmoso

„Wow!“ signalas: 72 sekundės, per kurias žmonija galėjo išgirsti nežemišką civilizaciją 1977 metų rugpjūčio 15-osios naktį Ohajo valstijoje stovėjęs radijo teleskopas ramiai stebėjo dangų. Prie jo nesėdėjo astronomas su ausinėmis,…

Skaityti

Tartarija – internete populiari teorija apie dingusią imperiją

Senuose XVII ar XVIII amžiaus Europos žemėlapiuose galima aptikti stulbinantį užrašą. Milžiniška teritorija nuo Kaspijos jūros iki Ramiojo vandenyno, nuo Sibiro šiaurės iki Kinijos ir Indijos prieigų pažymėta kaip „Tartaria“,…

Skaityti

Mino civilizacija žlugo maždaug 1450 m. pr. Kr. – greičiausiai dėl ugnikalnio išsiveržimo

Mino civilizacijos žlugimas: ar Santorinio ugnikalnis iš tiesų sunaikino Kretos rūmų pasaulį? Vieną pavasario ar vasaros dieną bronzos amžiaus Egėjo jūros gyventojai galėjo pamatyti reiškinį, kurio masto beveik neįmanoma įsivaizduoti.…

Skaityti

Kęstutis buvo žinomas kaip vienas ištikimiausių brolių istorijoje

Viduramžių valdovų šeimose brolis dažnai buvo ne artimiausias sąjungininkas, o pavojingiausias konkurentas. Tas pats kraujas suteikdavo teisę pretenduoti į sostą, žemes, pilis ir kariuomenę. Dėl valdžios broliai būdavo kalinami, apakinami,…

Skaityti

Moterys partizanės aktyviai dalyvavo partizaniniame judėjime – kovojo, slėpė partizanus, gabeno žinutes

Kai įsivaizduojame Lietuvos partizaninį karą, dažniausiai regime ginkluotus vyrus miško bunkeryje: uniformas, automatus, žemėlapius ir naktinius žygius. Tačiau toks vaizdas yra tik dalis tikrovės. Už kiekvieno miške veikusio būrio stovėjo…

Skaityti

Voluinės žudynės – tragedija išaugusi į tarptautinį konfliktą

1943 metų liepos 11-osios rytą Voluinės kaimų gyventojai ruošėsi sekmadienio mišioms. Daugelis tikėjosi įprastos vasaros dienos: šeimos ėjo į bažnyčias, ūkininkai rūpinosi gyvuliais, vaikai žaidė prie namų. Tačiau tą rytą…

Skaityti

Viktoras Lustigas sėkmingai „pardavė“ Eifelio bokštą

1925 metais į prabangų Paryžiaus viešbutį buvo pakviesti keli metalo laužo verslininkai. Juos pasitiko elegantiškai apsirengęs vyras, prisistatęs aukštu Prancūzijos valdžios pareigūnu. Susitikimas buvo slaptas, dokumentai atrodė oficialūs, o pasiūlymas…

Skaityti

Kinijos imperatorius Qin Shi Huang buvo taip apsėstas nemirtingumo, kad gėrė gyvsidabrio eliksyrą

Vienas galingiausių senovės pasaulio valdovų sugebėjo tai, kas šimtmečius atrodė beveik neįmanoma: suvienijo kariaujančias Kinijos valstybes, sukūrė centralizuotą imperiją, suvienodino raštą, matų sistemą ir pinigus, o savo titulą paliko visai…

Skaityti

Partizanų bunkeriai buvo taip gerai užmaskuoti, kad kai kurie buvo rasti tik dešimtmečiais vėliau

Lietuvos miškuose iki šiol galima aptikti nežymių įdubimų, samanomis apaugusių griovių ar keistai taisyklingų žemės nelygumų. Paprastam praeiviui jie gali atrodyti kaip seniai išvirtusio medžio vieta, gyvūno urvas ar natūralus…

Skaityti

1905 m. Didysis Vilniaus Seimas pareikalavo Lietuvai autonomijos

1905 metų gruodžio pradžioje Vilnius tapo vieta, kurioje pirmą kartą po daugiau nei šimtmečio politinės nelaisvės taip gausiai ir viešai susirinko lietuvių visuomenės atstovai. Į miestą atvyko apie du tūkstančius…

Skaityti

Rusijos valdžia po sukilimų draudė lietuvišką spaudą lotynišku raštu

Įsivaizduokime XIX amžiaus pabaigos Lietuvos kaimą. Vakaras. Langai uždengti, durys užremtos, o prie stalo susėdę vaikai mokosi skaityti iš elementoriaus, kurio vien turėjimas gali atkreipti policijos dėmesį. Knyga atkeliavo iš…

Skaityti

Joninės Lietuvoje: Istorija, įdomūs faktai, prietarai bei mitai

Birželio pabaigoje Lietuvoje nutinka keistas dalykas: net ir žmonės, kurie kasdien retai susimąsto apie senąsias tradicijas, ima ieškoti paparčio žiedo, pinti vainikus, kurti laužus ir sveikinti Jonus bei Janinas. Trumpiausia…

Skaityti

Lietuvos Metrika – LDK kanceliarijos dokumentų archyvas nuo XIV a. vidurio iki XVIII a. pabaigos

Valstybė gali prarasti pilis, iždą, valdovų rūmus ir net politinę nepriklausomybę, tačiau tol, kol išlieka jos dokumentai, išlieka ir dalis jos atminties. Raštuose užfiksuoti valdovų sprendimai, žemių ribos, didikų ginčai,…

Skaityti

Japonija 1931 m. įsiveržė į Mandžiūriją – tai buvo pirmoji agresija prieš Tautų Sąjungos narę

1931 metų rugsėjo 18-osios vakare netoli Mukdeno, dabartinio Šenjano, nugriaudėjo nedidelis sprogimas. Buvo apgadinta Japonijos valdomo Pietų Mandžiūrijos geležinkelio bėgių atkarpa. Žala buvo tokia menka, kad netrukus tuo pačiu keliu…

Skaityti

Katarų erezija buvo tokia paplitusi, kad popiežius paskelbė kryžiaus žygį prieš Europos krikščionis

Kryžiaus žygiai dažniausiai siejami su šarvuotais riteriais, keliaujančiais į Jeruzalę kovoti dėl Šventosios Žemės. Tačiau XIII amžiaus pradžioje popiežius paskelbė kryžiaus žygį ne prieš musulmonus, pagonis ar tolimą priešininką, o…

Skaityti

Radvila „Pone Mielasis“ – lietuviškasis Miunhauzenas

Jo gyvenimo istorijoje tikrovė ir anekdotas susimaišė taip glaudžiai, kad šiandien kartais sunku pasakyti, kur baigiasi dokumentais patvirtintas didiko gyvenimas ir prasideda sąmoningai kuriama legenda. Radvila iš tiesų buvo nepaprastai…

Skaityti

Barbora Radvilaitė: slapta meilė, slaptos vedybos ir nuodų gandai

Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto istorija dažnai pasakojama kaip lietuviškas Renesanso laikų meilės romanas. Joje yra viskas, ko reikia legendai: jauna ir graži našlė, ją įsimylėjęs valdovo sūnus, slapti susitikimai…

Skaityti

Pagonių prietarai ir burtai: ką senovės lietuviai laikė ženklu iš anapus?

Žmogui, gyvenusiam prieš kelis šimtus metų, pasaulis nebuvo padalytas į aiškias „gamtos“ ir „antgamtės“ sritis. Miškas galėjo būti ir medienos šaltinis, ir šventa vieta. Ugnis šildė namus, tačiau kartu jungė…

Skaityti

Vatnikas – sąvokos kilmė ir reikšmė istoriniame kontekste

Žodis „vatnikas“ šiandien dažnai girdimas politinėse diskusijose, socialiniuose tinkluose ir komentaruose apie Rusiją, karą Ukrainoje ar sovietinę nostalgiją. Vieniems tai tik pašaipus interneto žargonas, kitiems – gana tikslus tam tikros…

Skaityti

Litas, įvestas 1922 m., buvo viena stabiliausių valiutų regione

Kai 1918 metais Lietuva atkūrė nepriklausomybę, ji dar neturėjo nei tvirtų valstybės institucijų, nei savos stabilios valiutos. Šalyje cirkuliavo įvairūs pinigai, kurių vertė dažnai keitėsi, o gyventojams teko gyventi nuolatinio…

Skaityti

Sovietų valdžia nužudytų partizanų kūnus viešai degindavo arba mesdavo aikštėse

Pokario Lietuvos miestelių aikštės buvo sukurtos prekybai, susitikimams, šventėms ir kasdieniam žmonių bendravimui. Tačiau sovietinės okupacijos metais kai kurios iš jų tapo sąmoningai režisuoto siaubo scenomis. Ant grindinio, šalia bažnyčių,…

Skaityti

Lise Meitner – fizikė – padėjo atrasti branduolių dalijimosi principą

XX amžiaus mokslo istorijoje nedaug atradimų taip radikaliai pakeitė pasaulį kaip branduolių dalijimasis. Šis procesas atvėrė kelią branduolinei energetikai, medicinos technologijoms ir fundamentaliems materijos tyrimams, tačiau kartu suteikė žmonijai galimybę…

Skaityti

Tamboros ugnikalnis į atmosferą išmetė tiek pelenų, kad pasaulio klimatas atšalo

1816 metų vasarą daugelyje Europos vietų saulė tarsi prarado savo galią. Dangų dažnai dengė debesys, nesibaigiantis lietus merkė laukus, o šaltis sugrįždavo tada, kai valstiečiai jau turėjo laukti šilumos ir…

Skaityti

Lietuva 1939 m. neteko Klaipėdos krašto, kurio Hitleris pareikalavo ultimatumu

1939 metų kovą Lietuva per kelias dramatiškas dienas neteko vienintelio modernaus jūrų uosto, svarbaus ekonominio centro ir teritorijos, dėl kurios buvo kovojusi beveik visą tarpukario laikotarpį. Klaipėdos kraštą nacistinė Vokietija…

Skaityti

Stribai – specialūs sovietų valdžios agentai partizanams medžioti

1944 metų vasarą į Lietuvą sugrįžusi sovietų kariuomenė atsinešė ne tik fronto triukšmą. Kartu grįžo okupacinė administracija, politinė policija, prievartinė mobilizacija, areštai ir baimė, kad nepriklausoma valstybė vėl bus galutinai…

Skaityti

Antanas Smetona – pirmasis Lietuvos prezidentas: Įdomiausi faktai ir istorijos

Antanas Smetona yra viena iš tų Lietuvos istorijos figūrų, apie kurias beveik neįmanoma kalbėti vienu tonu. Vieniems jis – pirmasis Lietuvos prezidentas, Vasario 16-osios Akto signataras, valstybės kūrėjas, žmogus, be…

Skaityti

Projektas A119 – 1962 m. JAV rimtai svarstė atominės bombos susprogdinimą Mėnulyje

Projektas A119 šiandien skamba taip neįtikėtinai, kad lengva jį palaikyti interneto mitu ar alternatyvios istorijos fantazija. Vis dėlto Šaltojo karo pradžioje Jungtinės Valstijos iš tiesų svarstė galimybę Mėnulyje susprogdinti branduolinį…

Skaityti

Danijos karalius Kristijonas VII sirgo psichiniais sutrikimais – jo gydytojas faktiškai valdė šalį kelerius metus

Danijos karaliaus Kristijono VII istorija skamba kaip politinis trileris, nors ji vyko tikrame XVIII amžiaus Europos dvare. Jaunas monarchas paveldėjo sostą, tačiau dėl sunkių psichikos problemų negalėjo nuosekliai valdyti valstybės.…

Skaityti

Paskutinis žinomas Lietuvos partizanas Stasys Guiga slėpėsi miškuose iki 1986 m.

Kai kalbame apie Lietuvos partizanus, dažnai įsivaizduojame miško bunkerius, žiemos speigą, slapta perduodamus laiškus, trumpas kautynes ir tragiškas žūtis. Tačiau Stasio Guigos-Tarzano istorija išsiskiria net ir šiame dramatiškame pokario pasipriešinimo…

Skaityti

Kaunas tarpukariu buvo laikinoji sostinė – nes Vilnius buvo okupuotas lenkų

Kauno istorija tarpukariu yra viena ryškiausių Lietuvos modernėjimo istorijų. Tai pasakojimas apie miestą, kuris netikėtai atsidūrė valstybės centre ir turėjo per labai trumpą laiką išmokti būti sostine. 1918 metais atkurta…

Skaityti

Tarpukario Lietuva turėjo vieną aukščiausių raštingumo lygio augimo tempų Europoje

Tarpukario Lietuva dažnai prisimenama per politinius lūžius, diplomatines krizes, prarastą Vilnių, laikinosios sostinės Kauno modernėjimą ar nepriklausomybės kovas. Tačiau vienas didžiausių šio laikotarpio pasiekimų vyko ne mūšio lauke ir ne…

Skaityti

Lietuvių tautos atgimimo judėjimo simboliu tapo pirmasis lietuviškas laikraštis Aušra

XIX amžiaus pabaigoje lietuvių tautinis atgimimas dar nebuvo triukšmingas politinis judėjimas su aiškiomis partijomis, mitingais ir valstybinėmis programomis. Jis prasidėjo gerokai tyliau: nuo kalbos, knygos, laikraščio, istorijos prisiminimo ir augančio…

Skaityti

Gegužės trečiosios konstitucija, priimta 1791 m., buvo antroji rašytinė konstitucija pasaulio istorijoje

1791 m. gegužės 3 d. Varšuvoje priimta Konstitucija dažnai minima vienu įspūdingu sakiniu: tai buvo antroji rašytinė konstitucija pasaulio istorijoje – po Jungtinių Amerikos Valstijų ir prieš Prancūziją. Tačiau už…

Skaityti

Raganų teismai LDK: kraujas, pakaruoklio pirštai ir „gydomoji“ magija

Kai kalbame apie raganų teismus, dažnai įsivaizduojame Vakarų Europą: laužus, inkvizitorius, teologinius traktatus ir miestus, kuriuose baimė tapdavo pavojingesnė už bet kokį tikrą nusikaltimą. Tačiau Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo savą,…

Skaityti

Budelis – oficialus miesto darbuotojas. Šiurpioji senojo Vilniaus profesija

Senojo Vilniaus istorija dažnai pasakojama per didikų rūmus, bažnyčių bokštus, universiteto kiemus, pirklių namus ir valdovų sprendimus. Tačiau miestas buvo ne tik graži sostinė su iškilmingomis procesijomis ar turgaus šurmuliu.…

Skaityti

Lietuvos Statutai – vieni pažangiausių teisinių dokumentų savo meto Europoje

Lietuvos Statutai dažnai minimi kaip vienas ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės brandos ženklų. Tai nebuvo paprasti įstatymų rinkiniai, skirti tik teisininkams ar valdovo raštinei. Jie tapo dokumentais, kurie parodė, kad LDK…

Skaityti

LDK bajorai kurių valdos buvo didesnės nei atskiros Vakarų Europos kunigaikštystės

Kai kalbame apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, dažniausiai įsivaizduojame valdovus, pilis, mūšius ir dideles politines sąjungas. Tačiau už šio didžiojo pasakojimo stovėjo dar viena jėga, be kurios neįmanoma suprasti LDK istorijos…

Skaityti

Jogaila prieš vedybas turėjo išmokti lenkų kalbą ir pažadėti pakrikštyti visą Lietuvą

Jogailos kelias į Lenkijos sostą dažnai pristatomas labai trumpai: Lietuvos didysis kunigaikštis vedė jaunąją Lenkijos valdovę Jadvygą, priėmė krikštą, tapo karaliumi ir pradėjo naują Lietuvos bei Lenkijos istorijos etapą. Tačiau…

Skaityti

Žygimantas Augustas – paskutinis Gediminaičių dinastijos atstovas

Žygimantas Augustas dažnai prisimenamas per kelis ryškius vaizdinius: meilę Barborai Radvilaitei, Vilniaus renesansinį dvarą, Liublino uniją ir paskutinio Gediminaičių dinastijos valdovo vardą. Tačiau toks trumpas apibūdinimas jo nepaaiškina. Jis buvo…

Skaityti

1700 m. Valkininkų mūšis – LDK vidaus karo kulminacija, buvo palaužta Sapiegų galia

1700 m. Valkininkų mūšis yra vienas tų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykių, kuris retai patenka į populiariausių istorinių pasakojimų viršūnę, tačiau be jo sunku suprasti visą XVII amžiaus pabaigos valstybės krizę.…

Skaityti

Palemono mitas: ar lietuviai save kildino iš romėnų?

Palemono mitas prasideda ne nuo sausos datos, o nuo labai žmogiško klausimo: iš kur mes esame ir kodėl mūsų valstybė verta pagarbos? Kai šiandien kalbame apie lietuvių kilmės iš romėnų…

Skaityti

Vilniaus Gaonas: legendos, gandai ir stebuklai aplink vieną garsiausių Vilniaus žydų

Vilniaus Gaonas yra viena iš tų istorinių figūrų, kurios ilgainiui peržengia savo biografijos ribas. Elijas ben Saliamonas Zalmanas, XVIII amžiaus Vilniaus žydų išminčius, buvo realus žmogus: mokslininkas, Toros ir Talmudo…

Skaityti

Polockas – fenomenalus LDK miestas kuris keičia mūsų supratimą apie senąją Lietuvą

Polockas – vienas iš tų miestų, apie kuriuos kalbant Lietuvos istorija staiga tampa platesnė, sudėtingesnė ir mažiau patogi paprastiems tautiniams pasakojimams. Jeigu senąją Lietuvą įsivaizduojame tik kaip lietuviškai kalbančių valdovų,…

Skaityti

LDK didikas Radvila Našlaitėlis, nusipirko dvi mumijas Egipte. Neįtikėtina istorija

XVI amžiaus pabaigoje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo ne tik pilys, seimai, karo žygiai ir didikų giminės varžybos. Tai buvo ir pasaulis, kuriame smalsumas, tikėjimas, prestižas bei nuotykio troškimas galėjo nuvesti…

Skaityti

Lietuvos teritorijoje žmonės gyveno dar akmens amžiuje

Lietuvos istorija dažnai pradedama nuo Mindaugo, pirmojo rašytinio Lietuvos vardo paminėjimo ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iškilimo. Tačiau žmogaus buvimas šioje žemėje prasidėjo gerokai anksčiau nei atsirado valstybė, valdovai, pilys, kronikos…

Skaityti

1830–1831 m. sukilimas. Po pralaimėjimo tūkstančiai lietuvių bajorų buvo ištremti į Sibirą

1831 metų sukilimo pralaimėjimas Lietuvos istorijoje buvo ne tik karinė nesėkmė. Tai buvo lūžis, po kurio tūkstančiai žmonių staiga suprato, kad senasis jų gyvenimas baigėsi. Bajorų dvarai, šeimų archyvai, paveldėti…

Skaityti

1514 m. Oršos mūšis – LDK kariuomenė sumušė gerokai gausesnes Maskvos pajėgas

1514 m. Oršos mūšis yra vienas tų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos epizodų, kuris ilgą laiką buvo žinomas istorikams, bet platesnėje visuomenėje dažnai likdavo Žalgirio mūšio šešėlyje. Vis dėlto tai buvo…

Skaityti

1794 m. sukilėliams išvadavus Vilnių, buvo sudaryta Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba

1794 metų pavasaris Vilniuje nebuvo tik dar vienas neramus karo epizodas. Tai buvo akimirka, kai miestas trumpam tapo politinės valios, pilietinės drąsos ir žlungančios Abiejų Tautų Respublikos paskutinės vilties centru.…

Skaityti

1920 m. Giedraičių mūšis – Lietuvos kariuomenė sustabdė L. Żeligowskio rinktinės veržimąsi gilyn į Lietuvą

1920 m. Giedraičių mūšis yra vienas svarbiausių, bet plačiojoje visuomenėje ne visada pakankamai įvertintų Lietuvos nepriklausomybės kovų epizodų. Jis vyko 1920 m. lapkričio 17–21 d., kai Lietuvos kariuomenė susidūrė su…

Skaityti

Iki 1941 m. gegužės į tremtinų žmonių sąrašus buvo įtraukta apie 22500 Lietuvos gyventojų.

1941 m. birželio trėmimai dažniausiai prisimenami nuo tos akimirkos, kai ankstų birželio 14-osios rytą į žmonių namus pasibeldė sovietinio saugumo pareigūnai, kareiviai ir vietiniai pagalbininkai. Tačiau tikroji šios tragedijos pradžia…

Skaityti

Viduramžių chirurgai manė, kad geriausia žaizdas gydyti karštu aliejumi

Viduramžių chirurgai ir jų metodai šiandien gali atrodyti kaip atskiras pasaulis, kuriame skausmas buvo beveik neišvengiama gydymo dalis, o gydytojo rankose esantis peilis kartais gąsdino ne mažiau nei pati liga.…

Skaityti

1941 m. Rainių žudynės – sovietų represinės struktūros nukankino Telšių kalėjimo politinius kalinius

1941 m. Rainių žudynės yra viena skaudžiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos žaizdų – tragedija, kurioje susilieja sovietinės okupacijos smurtas, karo chaosas, politinis kerštas ir nekaltų žmonių kančia. Tai nebuvo eilinis…

Skaityti

Kėdainiai ir škotai: mažai žinomas faktas, kad Lietuvos mieste kadaise skambėjo škotų kalba

Įsivaizduokite XVII amžiaus Lietuvos miestą, kuriame turgavietėse maišosi lietuvių, lenkų, vokiečių, žydų, rusėnų ir škotų balsai, o vienoje svarbiausių miesto bažnyčių pamaldos vyksta ne tik vietinėms bendruomenėms įprasta kalba, bet…

Skaityti

Herkus Mantas tapo žymiausiu 1260–1274 m. Didžiojo prūsų sukilimo lyderiu

Kai kalbame apie XIII amžiaus Baltijos regioną, dažniausiai prisimename Mindaugą, žemaičių kovas, Durbės mūšį ar Kryžiuočių ordino veržimąsi į pagoniškas žemes. Tačiau šalia šių įvykių stovi ir viena ryškiausių, dramatiškiausių…

Skaityti

Lietuvos totorių gyvenvietes prie Vokės ir Trakų 1397 m. įkūrė Vytautas Didysis

Kai kalbame apie Vytautą Didįjį, dažniausiai pirmiausia prisimename Žalgirio mūšį, valstybės teritorinę plėtrą, diplomatiją ir didžiulį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinį svorį Europoje. Tačiau viena įdomiausių šio valdovo istorijos dalių yra…

Skaityti

1495 m. Aleksandro laikais įsteigta Vilniaus monetų kalykla, kaldinti lietuviški pusgrašiai ir denarai

XV amžiaus pabaigoje Vilnius buvo ne tik politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, bet ir sparčiai augantis prekybos bei amatų miestas. Čia susikirsdavo svarbūs prekybos keliai, veikė turgūs, dirbtuvės ir pirklių…

Skaityti

Vilniaus universitete teleskopu naudotasi nuo 1632 m. o 1753 m. įsteigta astronomijos observatorija

Dar XVII amžiaus pirmoje pusėje, kai daugelyje Europos miestų teleskopai buvo retenybė, Vilniuje jau vyko sistemingi dangaus stebėjimai. Šis faktas šiandien dažnai nustebina net pačius lietuvius, nes įprasta manyti, kad…

Skaityti

Įspūdingiausi pažintiniai takai Lietuvoje

Pažintiniai takai Lietuvoje yra vienas paprasčiausių būdų atrasti šalies gamtą iš arti. Tam nereikia nei ilgo pasiruošimo, nei sudėtingos įrangos – dažnai užtenka patogių batų, vandens, laisvo pusdienio ir noro…

Skaityti

Gražiausios lankytinos vietos Lietuvoje

Lietuva nėra didelė šalis, tačiau keliaujant po ją greitai supranti, kad jos grožis slypi ne vien garsiausiuose objektuose. Čia šalia vienas kito telpa viduramžių pilys, UNESCO saugomi senamiesčiai, smėlio kopos,…

Skaityti

1863–1864 m. sukilimas. Sukileliai miškus naudojo kaip natūralias tvirtoves – partizaininio karo taktika

1863 m. sukilimas Lietuvos istorijoje dažnai prisimenamas kaip viena dramatiškiausių XIX amžiaus kovų prieš Rusijos imperijos valdžią. Tai buvo ne tik politinis bandymas atkurti prarastą savarankiškumą, bet ir socialinis lūžis,…

Skaityti

1830–1831 m. sukilimas. Lietuvos valstiečiai kovojo šakėmis ir dalgiais, nes neturėjo ginklų

1831 metų sukilimas Lietuvoje dažnai prisimenamas per didesnius politinius vardus, vadų pavardes, mūšių datas ir dramatišką bandymą išsivaduoti iš Rusijos imperijos valdžios. Tačiau už šių didžiųjų istorijos rėmų slypi kur…

Skaityti

Senovės Kambodžos Khmerų imperijos sostinė Ankoras – didžiausias ikipramoninės eros miestas

Senovės Kambodžos Khmerų imperijos sostinė Ankoras ilgą laiką buvo apgaubta romantizuotu „prarasto miesto“ įvaizdžiu. Vakarų vaizduotėje jis dažnai pasirodo kaip džiunglių prarytas akmeninis stebuklas: šventyklų bokštai kyla virš medžių, šaknys…

Skaityti

XVII a. viduryje dėl karų, bado ir maro LDK neteko apie 48 % gyventojų

XVII a. vidurys Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei buvo vienas skaudžiausių laikotarpių per visą jos istoriją. Tai buvo metas, kai valstybę vienu metu užgriuvo karai, badas, nederliai, ligos, gyventojų bėgimas, miestų niokojimas…

Skaityti

100 įdomiausių Lietuvos istorijos faktų

100 įdomiausių Lietuvos istorijos faktų Lietuvos istorija yra kur kas platesnė nei kelios gerai žinomos datos ar mokykliniuose vadovėliuose dažniausiai minimi įvykiai. Už kiekvieno garsaus valdovo, mūšio ar politinio lūžio…

Skaityti

Po 1812 m. Lietuvoje sustiprėjo masonų veikla. „Uolusis lietuvis“ ložė 1816 m. turėjo 114 narių.

Po 1812 m. Lietuvoje masonų veikla įgavo naują pagreitį, kuris šiandien atrodo beveik paradoksalus. Viena vertus, kraštas buvo išvargintas karo, politinių vilčių ir nusivylimo, nes Napoleono žygis per Lietuvą daugeliui…

Skaityti

1893 m. Kražių skerdynės kilo dėl pasipriešinimo Rusijos administracijai uždarant vienuolyno bažnyčią

Kai Kražių vardas šiandien ištariamas istorijos pamokoje, ekskursijoje ar bažnyčios šventoriuje, jis dažnai skamba ne tik kaip Žemaitijos miestelio pavadinimas, bet ir kaip atminties ženklas. 1893 m. Kražių skerdynės buvo…

Skaityti

“Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 1972–1989 m. buvo ilgiausiai be pertraukos leistas pogrindinis leidinys

Kai kalbame apie sovietmečio Lietuvą, dažnai pirmiausia prisimename politines represijas, tremtis, partizaninį karą ar vėlesnį Sąjūdį. Tačiau tarp šių didžiųjų istorijos ženklų yra dar vienas reiškinys, kurio reikšmė ne mažesnė:…

Skaityti

Hassassinai – tikra XII a. islamo sekta, naudojusi politines žmogžudystes

Viduramžių Artimųjų Rytų istorijoje yra grupių, kurių vardai per šimtmečius tapo didesni už pačią tikrovę. Viena tokių grupių – hassassinai, dažniau istoriniuose tekstuose vadinami asasinų ordinu arba nizari ismailitais. Jų…

Skaityti

Japonų nindzės turėjo savo rašytinius vadovėlius

Įsivaizduokime nindzę ne kaip juodai apsirengusį kino personažą, šokinėjantį per stogus su kardu rankoje, o kaip žmogų, kurio svarbiausias ginklas dažnai buvo ne geležis, o informacija. Tikroji nindzių istorija, kiek…

Skaityti

Po Durbės mūšio kuršiai išsivadavo iš Livonijos ordino valdžios

Durbės mūšis Lietuvos ir viso rytinio Baltijos regiono istorijoje dažnai minimas kaip viena ryškiausių XIII amžiaus pergalių prieš kryžiuočių ordinus. Tačiau jo reikšmė nesibaigė mūšio lauku. 1260 m. liepos 13…

Skaityti

Seniausias žinomas rašytinis receptas yra alaus gamybos instrukcija

Įsivaizduokime senovės Mesopotamijos miestą auštant: tarp Eufrato ir Tigro upių kylantis karštis dar nėra įkaitinęs molinių namų sienų, turgavietėje bunda amatininkai, o kažkur kieme ar šventyklos ūkyje moterys ir vyrai…

Skaityti

Didžiausia karinė invazija buvo „Barbarosa” – 4 milijonų kareivių puolė SSRS

1941 m. birželio 22 d. ankstų rytą prasidėjo viena didžiausių ir žiauriausių karinių operacijų žmonijos istorijoje – operacija „Barbarossa“. Tą dieną nacistinė Vokietija kartu su savo sąjungininkėmis pradėjo puolimą prieš…

Skaityti

Saulės akmuo didžiausias luitas Lietuvoje – jis sveria 3,524 kg

Jeigu reikėtų išrinkti vieną gamtos kūrinį, kuris geriausiai įkūnytų Lietuvos pajūrio dvasią, gintaras neabejotinai būtų vienas pirmųjų kandidatų. Jis šiltas spalva, lengvas rankoje, kvepiantis sakais, kai yra šlifuojamas, ir kartu…

Skaityti

Duonkalnio kapinyne rastas ochra apibertas žynio kapas su briedžio, šerno ir tauro dantų kabučiais

Kai kalbame apie seniausius Lietuvos praeities sluoksnius, dažnai mintimis keliaujame prie piliakalnių, viduramžių pilių ar valdovų vardų. Tačiau tikroji mūsų krašto istorijos gelmė prasideda gerokai anksčiau – tada, kai dar…

Skaityti

1655 m. Rusijos caras Aleksejus Michailovičius Vilniuje pasiskelbė LDK didžiuoju kunigaikščiu

XVII a. vidurys Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei buvo vienas tamsiausių laikotarpių per visą jos istoriją. Tai buvo metas, kai valstybę vienu metu spaudė keli priešai, kai silpo politinis centras, kai kariuomenė…

Skaityti

1923 m. Klaipėdos sukilimas vyko prieš Prancūzijos valdymą

Klaipėdos sukilimas dažnai prisimenamas kaip vienas drąsiausių ir politiškai sudėtingiausių tarpukario Lietuvos žingsnių. Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti kaip trumpa karinė operacija, trukusi vos kelias sausio dienas, tačiau iš…

Skaityti

25 įdomūs faktai apie Euroviziją

Eurovizija daugeliui atrodo kaip spalvingas vieno vakaro televizijos šou: blizgūs kostiumai, galingos baladės, keisti pasirodymai, politinių simpatijų užuominos ir garsusis „twelve points“. Tačiau iš tikrųjų tai yra kur kas daugiau…

Skaityti

1323 m. Gedimino laiške pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Vilniaus vardas

Kai kalbame apie Vilniaus pradžią, lengva įsivaizduoti legendą apie geležinį vilką, Gedimino sapną ir miestą, išaugusį iš valdovo vizijos. Ši legenda yra stipri, vaizdinga ir giliai įsitvirtinusi kultūrinėje atmintyje, tačiau…

Skaityti

Apuolė laikoma anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta dabartinės Lietuvos vietove

Kai kalbame apie seniausias Lietuvos vietas, dažnai pirmiausia prisimename Kernavę, Vilnių, Trakus ar kitus miestus, kurių vardai giliai įaugę į valstybės istorijos pasakojimą. Tačiau yra viena vietovė, kuri iš pirmo…

Skaityti

Luokesų ežere prie Molėtų aptikta polinė gyvenvietė

Įsivaizduokite ramų Molėtų krašto ežerą: vasarą čia plaukioja valtys, pakrantėse ilsisi žmonės, o vanduo atrodo toks įprastas, kad sunku patikėti, jog po jo paviršiumi slypi vienas įdomiausių Lietuvos archeologijos pasakojimų.…

Skaityti

Šventojoje rasta Briedžių Briedė – apeiginė lazda su briedės galva iš III tūkst. pr. Kr.

Šventoji daugeliui pirmiausia siejasi su pajūriu, poilsiu, vasara ir Baltijos pakrantės ramybe. Tačiau po šiuo šiandien mums gerai pažįstamu kurortiniu kraštovaizdžiu slypi gerokai senesnis, kur kas gilesnis pasakojimas. Būtent Šventojoje…

Skaityti

Kodėl Kernavė vadinama Lietuvos Troja?

Kernavė yra viena iš tų Lietuvos vietų, kuriose istorija nėra uždaryta muziejaus vitrinoje. Ji matoma kraštovaizdyje: piliakalnių siluetuose, Neries slėnio vingiuose, Pajautos slėnio ramybėje ir žemės sluoksniuose, kuriuose archeologai skaito…

Skaityti

Vatikano archyvuose saugoma tūkstančiai dokumentų, kurie neskelbiami

Kai išgirstame frazę „Vatikano archyvai“, vaizduotė labai greitai pradeda dirbti už mus. Prieš akis iškyla požeminiai koridoriai, užrakintos spintos, senoviniai antspaudai, dingę tekstai, politinės paslaptys ir dokumentai, kurie neva galėtų…

Skaityti

Algirdas per savo gyvenimą susilaukė 12 vaikų

Algirdas dažnai prisimenamas kaip vienas stipriausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, bet jo politinė galia buvo neatskiriama nuo šeimos. Už sauso teiginio, kad per gyvenimą jis susilaukė dvylikos vaikų iš dviejų…

Skaityti

Fukušimos atominės elektrinės avarija 2011-03-11

Fukušimos atominės elektrinės avarija iki šiol išlieka vienu stipriausių XXI amžiaus priminimų, kad technologinė pažanga negali būti atskirta nuo gamtos jėgų, žmogiškų sprendimų ir pasitikėjimo institucijomis. 2011 metų kovo 11…

Skaityti