Lietuvos istorija – tai turtingas, įvairiapusis pasakojimas apie baltų gentis, jų kovas už laisvę, kultūros raidą ir valstybės kūrimą. Ši istorija apima daugybę svarbių įvykių, žmonių ir epochų, kurios formavo šiandienos Lietuvos tapatybę ir vietą pasaulyje. Nuo pirmųjų archeologinių radinių iki šiuolaikinės nepriklausomos valstybės – Lietuvos istorija yra neatskiriama Europos istorijos dalis.
Lietuvos teritorijoje žmonės gyveno jau prieš tūkstančius metų – archeologiniai radiniai liudija apie gyvenvietes, egzistavusias jau akmens amžiuje. Baltų gentys, kurios laikomos lietuvių tautos protėviais, atsirado šioje teritorijoje maždaug I tūkstantmetyje prieš Kristų. Tai buvo skirtingos gentys, tokios kaip jotvingiai, prūsai, žemaičiai ir kitos, kurios vėliau suformavo lietuvių tautą.
Pirmasis rašytinis Lietuvos paminėjimas siekia 1009 metus – tai fiksuota kronikoje „Quedlinburgensis annales“. Lietuvių kalba „Lietuva“ gali būti kilusi nuo žodžio „lietus“ arba „lieti“, reiškiančio vandens gausą – tai atspindi šio krašto gamtą.
XIII amžiuje susikūrusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo viena didžiausių Europos valstybių. Garsūs kunigaikščiai, tokie kaip Gediminas ir Vytautas Didysis, išplėtė Lietuvos teritoriją nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros pakraščių. LDK buvo daugiaetnė ir daugiakultūrė valstybė, kurioje gyveno lietuviai, totoriai, baltarusiai, lenkai, žydai ir daug kitų tautybių.
1387 metais Lietuva priėmė krikščionybę, kas ženkliai pakeitė šalies kultūrinį ir politinį gyvenimą. Krikščionybės priėmimas skatino raštijos plėtrą, mokyklų steigimą ir ryšius su kitomis Europos valstybėmis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė sistema taip pat buvo gana išvystyta – buvo renkamas seimas, egzistavo savivaldos institucijos.
1569 metais buvo pasirašyta Lublinijos unija, kuri sujungė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę į bendrą valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Šis politinis darinys truko iki XVIII a. pabaigos ir turėjo didelį poveikį Lietuvos istorijai, kultūrai ir kalbai.
Per Abiejų Tautų Respubliką Lietuva tapo svarbiu Europos politiniu ir kultūriniu centru. Vilnius buvo žinomas dėl savo universitetų ir mokslo pasiekimų. Tuo metu Lietuva išlaikė tam tikrą autonomiją, nors didžioji dalis sprendimų priimta Varšuvoje.
Po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo ir padalijimų, Lietuvos teritorija pateko į Rusijos imperijos valdžią. XIX a. Lietuvos gyventojai ne sykį kovojo už nepriklausomybę: 1831 ir 1863 metų sukilimai buvo svarbūs nacionalinio atgimimo laikotarpio ženklai. Šie sukilimai, nors ir pralaimėti, įkvėpė tautinį sąmoningumą.
XIX a. pabaigoje prasidėjo tautinis atgimimas, kai ėmė plisti lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimas. Išleista daug knygų lietuvių kalba, organizuotos draugijos, leidžiami laikraščiai, kurie skatino tautinę savimonę ir siekį atkurti nepriklausomybę.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva paskelbė nepriklausomybę 1918 metų vasario 16 dieną. Šis aktas pažymėjo svarbiausią momentą Lietuvos istorijoje, kai šalis vėl tapo savarankiška valstybe po šimtmečių svetimų imperijų valdžios.
Tarpukario laikotarpis buvo sudėtingas, tačiau svarbus valstybės stiprinimo ir modernizacijos metas. Lietuva kūrė savo institucijas, plėtė švietimą, ekonomiką ir kariuomenę. Šis laikotarpis taip pat pasižymėjo kultūriniu atgimimu ir tautine savimone.
Antrojo pasaulinio karo metu Lietuva buvo okupuota tiek nacistinės Vokietijos, tiek Sovietų Sąjungos. Po karo prasidėjo ilga sovietinė okupacija, kuri truko iki 1990 metų. Šiuo laikotarpiu vyko masinės represijos, sovietizacija, bet kartu ir pasipriešinimas okupacijai bei tautinis atgimimas.
1990 metų kovo 11 dieną Lietuva pirmoji iš Sovietų Sąjungos paskelbė nepriklausomybę. Šis žingsnis buvo lemtingas ne tik šalies, bet ir visos Rytų Europos istorijoje. Nuo tada prasidėjo Lietuvos kelias į demokratiją, ekonominę nepriklausomybę ir integraciją į Europos Sąjungą bei NATO.
Lietuvos istorija yra ne tik praeities liudijimas, bet ir gyvas pavyzdys, kaip tauta gali išlaikyti savo tapatybę, laisvę ir vertybes net ir sunkiausiomis sąlygomis. Šiandieninė Lietuva didžiuojasi savo praeitimi ir žvelgia į ateitį kaip aktyvi Europos dalyvė.
Lietuvos istorija yra sudėtinga ir turtinga. Ji apima seniausius baltų laikus, valstybės kūrimąsi, didžiąsias unijas, kovas už laisvę ir modernios valstybės gimimą. Suprasti šią istoriją reiškia geriau pažinti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos praeitį. Tai kelias, kuris įkvepia ir šiandien.
Iš viso straipsnių: 136
Apie ikikrikščioniškus lietuvių tikėjimus žinome iš vėlyvų ir fragmentiškų rašytinių šaltinių, tautosakos bei etnografijos. Todėl populiarius pasakojimus apie prietarus ir burtus reikia atskirti nuo patikimai rekonstruojamos baltų religijos.
Skaityti daugiau„Vatnikas“ iš pradžių reiškė vatinę striukę, o 2011 m. Rusijos internete tapo politiniu memu, pašiepiančiu aklą valdžios propagandos ir agresyvaus patriotizmo sekėją. Vėliau terminas paplito Ukrainoje ir kitose posovietinėse visuomenėse.
Skaityti daugiauLitas į apyvartą išleistas 1922 m. spalio 2 d., tą pačią dieną pradėjo veikti Lietuvos bankas. Tarpukariu valiuta buvo griežtai valdoma ir išlaikė palyginti stabilų kursą iki sovietinės okupacijos.
Skaityti daugiauSovietų saugumas žuvusių Lietuvos partizanų kūnus dažnai viešai demonstruodavo miestelių aikštėse, siekdamas įbauginti gyventojus ir atpažinti rėmėjus. Vėliau palaikai neretai būdavo slapta užkasami ar sunaikinama jų palaidojimo vietos atmintis.
Skaityti daugiau1939 m. kovo 20 d. nacistinė Vokietija pareikalavo, kad Lietuva perduotų Klaipėdos kraštą. Neturėdama realios karinės paramos ir susidūrusi su didžiule jėgų persvara, Lietuva kovo 22 d. pasirašė krašto perdavimo sutartį.
Skaityti daugiauStribai – sovietų okupacinio aparato vietinės sukarintos pajėgos, padėjusios NKVD, MVD ir MGB kovoti su Lietuvos partizanais bei persekioti jų rėmėjus. Kas į juos stojo, ką jie veikė ir kodėl jų istorija tokia prieštaringa?
Skaityti daugiauAntanas Smetona buvo Vasario 16-osios Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas ir svarbiausia 1926–1940 m. autoritarinio režimo figūra. Jo politinis palikimas apima ir valstybės kūrimą, ir demokratijos apribojimą.
Skaityti daugiauStasys Guiga-Tarzanas nuo 1952 m. slapstėsi Onutės Činčikaitės sodyboje Švenčionių krašte ir ten išgyveno iki 1986 m. LGGRTC jį įvardija kaip ilgiausiai išsislapsčiusį Lietuvos partizaną.
Skaityti daugiau1919–1939 m. Kaunas veikė kaip laikinoji Lietuvos sostinė. Valstybės institucijų, universitetų ir kultūros įstaigų telkimasis per du dešimtmečius pavertė buvusį provincijos miestą moderniu politiniu ir administraciniu centru.
Skaityti daugiauAtkūrus Lietuvos valstybę buvo plečiamas pradinis mokymas, steigiamos mokyklos ir suaugusiųjų kursai. VLE nurodo, kad iki 1939 m. raštingų Lietuvos gyventojų dalis išaugo iki maždaug 92 procentų.
Skaityti daugiau
