Iš viso straipsnių: 145
1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucija laikoma pirmąja modernia rašytine konstitucija Europoje ir antrąja pasaulyje po JAV. Ji panaikino liberum veto, o LDK atskirumas buvo patikslintas spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio įžadu.
Skaityti daugiauLDK neturėjo klasikinės inkvizicijos sistemos, tačiau nuo XVI a. vyko raganavimo bylos. Jas daugiausia nagrinėjo pasaulietiniai pilies, žemės ir miestų teismai, o procesų mastas buvo mažesnis nei daugelyje Vakarų Europos kraštų.
Skaityti daugiauSenojo Vilniaus budelis buvo miesto magistrato samdomas pareigūnas, vykdęs teismo paskirtas bausmes ir kitus nešvarius darbus. Pirmas dokumentuotas Vilniaus budelio veiksmas siejamas su 1580 m. Grigaliaus Astiko egzekucija.
Skaityti daugiauPalemono legenda teigė, kad Lietuvos didikų protėviai kilo iš Romos. Tai ne istorinė migracijos kronika, o XV–XVI a. susiformavęs kilmės mitas, stiprinęs LDK politinį prestižą ir didikų tapatybę.
Skaityti daugiauVilniaus Gaonas Elijahu ben Saliamonas Zalmanas buvo XVIII a. Toros ir Talmudo autoritetas, kurio įtaka išplito po visą Rytų Europos žydų pasaulį. Vėlesnės legendos jo biografiją pavertė beveik mitine.
Skaityti daugiauPolockas buvo vienas seniausių Rytų Europos miestų ir svarbus LDK politinis bei prekybinis centras. Jo istorija primena, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakalbė ir daugiakonfesė valstybė.
Skaityti daugiauŠkotai Kėdainiuose minimi nuo XVII a. pradžios. Dauguma jų buvo pirkliai ir evangelikai reformatai, o Radvilų globojama tolerantiška aplinka leido susiformuoti vienai ryškiausių škotų bendruomenių LDK.
Skaityti daugiau1632–1633 m. Vilniaus universiteto profesorius Osvaldas Krügeris su studentais teleskopu stebėjo Jupiterio palydovus, Merkurijų ir Venerą. 1753 m. Tomas Žebrauskas įsteigė universiteto astronomijos observatoriją.
Skaityti daugiauUNESCO saugomas Ankoro archeologinis parkas apima apie 400 km², tačiau platesnio miesto infrastruktūra driekėsi dar toliau. Archeologiniai tyrimai atskleidė milžinišką kelių, kanalų, rezervuarų ir gyvenviečių tinklą.
Skaityti daugiauPo 1812 m. masonų veikla Lietuvoje sustiprėjo. 1816–1819 m. veikė keliolika ložių, o „Uolusis lietuvis“ telkė daugiau kaip šimtą narių iš bajorijos ir inteligentijos sluoksnių.
Skaityti daugiau
