Iš viso straipsnių: 145
Istorikas Darius Baronas aptaria 1410 m. Marienburgo apgulties puškorių, kuriam Vytautas liepė nukapoti kojų pirštus, tačiau šis vis tiek pabėgo pas kryžiuočius. Ką šis epizodas pasako apie LDK artilerijos meistrus?
Skaityti daugiauJuodkrantės lobis – 1860–1881 m. Kuršių mariose surinktas 434 gintaro dirbinių rinkinys. Ką apie neolito ir bronzos amžiaus žmones pasakoja jo amuletai, sagos ir figūrėlės?
Skaityti daugiauKaraimai Lietuvoje gyvena daugiau kaip šešis šimtmečius. Jų istorija glaudžiai susijusi su Trakais, karaizmo religija ir tiurkų kalbų šeimai priklausančia karaimų kalba.
Skaityti daugiauVoluinės žudynės 1943–1944 m. – OUN-B ir UPA vykdyta lenkų civilių etninio valymo kampanija, lenkų atsakomieji veiksmai ir iki šiol jautrus ginčas dėl aukų, atsakomybės bei termino „genocidas“.
Skaityti daugiau1925 m. aferistas Victoras Lustigas apsimetė Prancūzijos pareigūnu ir įtikino metalo laužo verslininką, kad Eifelio bokštas bus išardytas. Vėlesni pasakojimai teigia, kad tą pačią aferą jis mėgino pakartoti.
Skaityti daugiau1931 m. rugsėjo 18 d. sprogimas prie Mukdeno tapo Japonijos Kvantungo armijos pretekstu užimti Mandžiūriją. Tautų Sąjungos lėta reakcija ir Japonijos pasitraukimas iš organizacijos atskleidė kolektyvinio saugumo silpnumą.
Skaityti daugiau1938 m. Otto Hahn ir Fritzas Strassmannas eksperimentiškai aptiko bario susidarymą bombarduojant uraną neutronais. Lise Meitner ir Otto Frischas pateikė fizikinį branduolio skilimo paaiškinimą ir apskaičiavo išsiskiriančią energiją.
Skaityti daugiau1815 m. Tamboros išsiveržimas Indonezijoje buvo vienas galingiausių istorinių ugnikalnių išsiveržimų. Į stratosferą patekę sieros aerozoliai prisidėjo prie 1816 m. neįprasto atšalimo, nederliaus ir vadinamųjų „metų be vasaros“.
Skaityti daugiauŠaltojo karo pradžioje JAV oro pajėgos finansavo slaptą A119 projektą, kuriame buvo nagrinėjamos branduolinio sprogimo Mėnulio paviršiuje pasekmės ir galimi moksliniai bei propagandiniai tikslai. Planas liko neįgyvendintas.
Skaityti daugiau1883 m. Ragainėje pradėta leisti „Aušra“ buvo pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis. Nors gyvavo tik iki 1886 m., jis telkė lietuvių inteligentiją ir tapo vienu svarbiausių tautinio atgimimo simbolių.
Skaityti daugiau
