Prie Lietuvos krantų Baltijos jūros dugne užfiksuota daugiau kaip 120 nuskendusių laivų, tačiau ši statistika priklauso nuo tyrimų datos. 2022 m. LRT pranešime nurodyta, kad tuo metu Lietuvos kultūros vertybių registre buvo 18 laivų skenduolių. Lietuvos jūrų muziejaus atskirame pranešime minimi 17 registruotų objektų. Tai nėra nesuderinami skaičiai: kultūros paveldo registras keičiasi, o skirtingi šaltiniai fiksuoja skirtingas datas. Todėl seno skaičiaus nereikėtų laikyti nuolat galiojančia 2026 m. statistika.
Kodėl Baltijos jūroje išliko tiek daug laivų?
Baltijos jūra nuo seno buvo svarbus prekybos ir karinių konfliktų regionas. Čia judėjo medienos, grūdų, druskos, metalo ir kitų prekių kroviniai. Laivai skendo per audras, navigacijos klaidas, susidūrimus, karus ir dėl techninių problemų.
Didelė nuolaužų dalis siejama su XIX–XX a., tačiau kai kurių laivų istorijos gerokai senesnės. Todėl vieno laikotarpio nereikėtų primesti visiems Baltijos dugno radiniams.
Ką tiksliai reiškia „120 laivų“?
Šis skaičius reiškia registruotus, nustatytus ar ekspertams žinomus nuskendusių laivų objektus pagal konkretaus tyrimų laikotarpio informaciją, o ne tikslų visų kada nors Lietuvos akvatorijoje nuskendusių laivų skaičių.
Dalis nuolaužų dar neidentifikuotos pagal pavadinimus, o nauji sonarų ir narų tyrimai leidžia sąrašą tikslinti. Todėl frazė „Baltijos jūros dugne yra tiksliai 120 laivų“ būtų klaidinga.
Kodėl registruota tik dalis?
Kultūros paveldo statusui suteikti reikia informacijos apie objekto vertę, vietą, išlikimą ir istorinį kontekstą. Ne visi nuskendę laivai automatiškai tampa kultūros paveldo objektais.
2022 m. LRT laidoje aptarti 18 registruotų skenduolių, o Lietuvos jūrų muziejus panašiu laikotarpiu mini 17. Toks skirtumas rodo, kodėl skaičių būtina priskirti šaltinio datai, o ne pateikti kaip nekintančią tiesą.
Kodėl dalis medinių laivų išliko taip gerai?
Baltijos jūra pasižymi palyginti nedideliu druskingumu, o kai kuriose gilesnėse vietose mažas deguonies kiekis slopina dalį biologinių irimo procesų. Todėl medinių laivų konstrukcijos kartais išlieka geriau nei šiltesnėse ir sūresnėse jūrose.
Vis dėlto sąlygos skiriasi pagal gylį, dugno tipą ir sroves. Nereikia teigti, kad visos Baltijos nuolaužos yra idealiai išsilaikiusios.
Ar narai gali iškelti rastus daiktus?
Nardymas ir archeologinis tyrimas nėra tas pats. Neatsakingas daiktų iškėlimas gali sunaikinti istorinį kontekstą ir pažeisti paveldo apsaugos reikalavimus. Geriausia praktika – radinius dokumentuoti ir jų neliesti be atitinkamų leidimų.
Archeologas Vladas Žulkus LRT interviu pabrėžė, kad mėgėjų nardytojų veikla kartais padaro daugiau žalos nei naudos, ypač kai iš laivo paimami techniškai įdomūs ar kolekcinę vertę turintys objektai.
Kuo šie radiniai svarbūs Lietuvos istorijai?
Laivų konstrukcijos, kroviniai, įrankiai ir asmeniniai daiktai leidžia rekonstruoti prekybos maršrutus, technologijų pokyčius, Baltijos karus ir jūrininkų gyvenimą. Kai kurie objektai taip pat yra žuvusių žmonių atminimo vietos.
Todėl daugiau kaip 120 laivų nuolaužų prie Lietuvos krantų yra reali jūrinio paveldo statistika, bet registruotų ir žinomų skenduolių skaičių reikia visada sieti su konkrečia tyrimų data.
Parašykite komentarą