Viskio Karas. Kanada ir Danija jau daugiau nei 30 metų taikiai kovoja dėl Hanso salos

Viskio Karas – Ilga diplomatinė kova dėl salos, į kurią niekas nenori kraustytis

Šiaurės Atlanto vandenyse, netoli Grenlandijos krantų, yra mažytė, ledynais nepadengta, negyvenama sala, kurios plotas siekia vos 1,3 kv. km. Tai Hanso sala – akmenuota uola be augalijos, be gyventojų, net be nuolatinės vertės. Vis dėlto ši maža žemės lopinėlis tapo neįtikėtino diplomatinio žaidimo epicentru, trukusio ilgiau nei tris dešimtmečius tarp dviejų draugiškų ir demokratinių šalių – Kanados ir Danijos.

Paprastai pasienio ginčai siejami su įtampa, kartais net kariniais veiksmais. Tačiau Hanso salos ginčas tapo pasauliniu diplomatinės elegancijos ir humoro pavyzdžiu. Vietoj šūvių ir sankcijų, čia buvo paliekami… alkoholio buteliai.

Ginčo ištakos – ribų neaiškumas ir 1973 metų sutartis

1973 metais Kanada ir Danija pasirašė sutartį, nustatančią abiejų šalių jūrų sienas Arkties regione. Dauguma sienos buvo aiškiai apibrėžta, tačiau viena dalis – tiesiai per Hanso salą – liko diskutuotina. Abi šalys laikė, kad sala priklauso joms, tačiau nė viena neskubėjo peržengti ribos į konfliktą.

Pirmieji simboliniai „antpuoliai“ įvyko 1984 metais, kai Danijos ministras apsilankė saloje ir paliko Danijos vėliavą bei butelį „Schnapps“ – tradicinio daniško alkoholio. Kanada greitai sureagavo – jų pareigūnai pašalino Danijos simbolius, iškėlė Kanados vėliavą ir padėjo butelį „Canadian Club“ viskio. Taip prasidėjo žaisminga diplomatinė dvikova, kuri vėliau buvo praminta „viskio karu“.

Kas kovoja dėl salos be žmonių?

Iš pirmo žvilgsnio šis ginčas atrodo keistas – kodėl dvi modernios valstybės varžosi dėl salos, kurioje nėra nei gyventojų, nei naudingų išteklių? Tačiau atsakymas glūdi geopolitikoje ir tarptautinėje teisėje.

Pagal Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją, šalis, kuri valdo tam tikrą žemės plotą, gali turėti teisę į aplinkinius vandenis, jūrų dugną ir net galimus naudingus išteklius, pvz., naftą ar dujas. Taigi, simbolinis suverenitetas gali turėti labai realią ekonominę reikšmę.

Be to, Arkties regionas tampa vis aktualesnis dėl klimato kaitos – atitirpstantys ledynai atveria naujas laivybos ir išteklių gavybos galimybes. Todėl net mažiausios salos turi strateginę vertę.

Humoras, kuris stebina pasaulį

Vietoj pykčio ar jėgos demonstravimo, tiek Kanada, tiek Danija pasirinko kitokį kelią. Kiekvieno vizito metu pareigūnai pasikeisdavo alkoholio buteliais ir palikdavo atitinkamos šalies vėliavą. Tai ne tik įprasmino jų buvimą saloje, bet ir pasiuntė žinutę pasauliui – ginčus galima spręsti su šypsena.

„Viskio karas“ netgi įkvėpė memų, anekdotų ir tarptautinių žurnalistų dėmesį. Neretai šis atvejis pristatomas kaip pozityvus diplomatinio elgesio pavyzdys, kai konfliktas nevirsta krize.

Taikus sprendimas – kai abu laimi

Po metų metų žaismingos kovos, 2022 metais abi šalys galų gale pasirašė istorinį susitarimą, pagal kurį Hanso sala padalinta per pusę. Tai ne tik baigė ilgametį ginčą, bet ir įtvirtino taikų diplomatijos kelią.

Danijos užsienio reikalų ministras tuo metu pareiškė, kad tai „vienas geriausių pavyzdžių, kaip dvi šalys gali nesunkiai išspręsti konfliktą tarptautinėje arenoje“. Kanada, savo ruožtu, pažymėjo, kad šis susitarimas parodo, kaip geranoriška diplomatija ir pagarba gali būti galingesnė už grasinimus.

Pamokos iš Hanso salos – daugiau nei tik butelis alkoholio

Ši istorija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip smagi anekdotinė detalė. Tačiau ji slepia svarbią žinutę apie tarptautinius santykius. Hanso sala tapo metafora, kad net ir ginčai tarp valstybių gali būti sprendžiami ne su tankais ar blokadomis, bet su vėliava ir šypsena.

Tokios istorijos kaip ši, leidžia prisiminti, jog diplomatinė galia – tai ne tik įtaka ar karinės jėgos demonstravimas, bet ir gebėjimas bendrauti, klausytis bei gerbti kitą pusę. Taikus bendradarbiavimas visada stipresnis už konfrontaciją, o net mažiausias žemės lopinėlis gali tapti pasauliniu pavyzdžiu, kaip elgtis civilizuotai.

Kanados ir Danijos kova dėl Hanso salos – tai unikalus istorinis atvejis, kai ginčas dėl teritorijos virto ilgamete simboline „viskio diplomatija“. Nors sala maža, jos reikšmė – didžiulė. Ši istorija parodo, kad pasaulyje, kur dažnai dominuoja konfrontacijos, galima rasti humoro, pagarbos ir konstruktyvumo net pačiose sudėtingiausiose situacijose.

Ir kas žino – galbūt vieną dieną Hanso sala taps simboliniu taikos muziejumi, kur buteliai liks kaip priminimas, kad kartais geriausias ginklas yra šypsena… ir truputis viskio.