Kanados ir Danijos „Viskio karas“ dėl mažos Arkties salos pasibaigė 2022 m. birželio 14 d. Tą dieną Kanada, Danijos Karalystė ir Grenlandijos vyriausybė pasirašė susitarimą dėl Tartupaluk, dar vadinamos Hanso sala, padalijimo. Beveik pusę amžiaus trukęs teritorinis ginčas išgarsėjo tuo, kad pareigūnai saloje iškeldavo savo vėliavą ir palikdavo alkoholio butelį. Tačiau tai nebuvo tikras karas su mūšiais ar aukomis: abi valstybės buvo sąjungininkės ir konfliktą galiausiai išsprendė derybomis.

Kur yra Hanso sala?

Tartupaluk, angliškai Hans Island, yra negyvenama maždaug 1,2 km² sala Nareso sąsiaurio Kennedy kanale, tarp Kanados Elsmyro salos ir Grenlandijos. Grenlandija yra savivaldžioji Danijos Karalystės dalis.

Saloje nėra miestų, kelių ar nuolatinių gyventojų. Tačiau ją supančios Arkties jūros tradiciškai svarbios inuitų bendruomenėms abipus sąsiaurio. Todėl salos istorija neapsiriboja valstybių diplomatiniu ginču: ji susijusi ir su vietinių gyventojų judėjimu, žvejyba bei medžiokle.

Kaip atsirado teritorinis ginčas?

1973 m. Kanada ir Danijos Karalystė pasirašė susitarimą dėl jūrinės sienos tarp Kanados ir Grenlandijos. Didžiąją ribos dalį pavyko nustatyti, tačiau ties Hanso sala liko neapibrėžtas sausumos suvereniteto klausimas.

Abi valstybės turėjo teisinių argumentų laikyti salą savo teritorija. Pats ginčas neturėjo kasdienio konflikto su salos gyventojais, nes saloje niekas nuolat negyveno. Jis buvo susijęs su suvereniteto principu ir platesniu Arkties sienų nustatymu.

Kodėl ginčas pramintas „Viskio karu“?

1980-aisiais pareigūnai pradėjo simboliškai lankytis saloje, kelti vėliavas ir palikti gėrimų butelius. Tokia tradicija viešumoje ėmė simbolizuoti neįprastai taikų, kartais net humoristinį teritorinį varžymąsi.

Pagal Kongreso bibliotekos teisinės istorijos apžvalgą, 1984 m. Danijos ministras Grenlandijos reikalams Tomas Høyemas saloje paliko daniško gėrimo butelį ir simbolinį pasveikinimą. Kanados atstovai savo ruožtu palikdavo kanadietiško viskio ir iškeldavo klevo lapo vėliavą.

Vis dėlto nėra pagrindo pasakoti, kad visas ginčas vyko vien „keičiantis buteliais“: periodiškai vyko oficialūs diplomatiniai protestai, kariškių ir pareigūnų vizitai bei derybos.

Ar Kanada ir Danija iš tikrųjų kariavo?

Ne. Terminas „karas“ čia metaforiškas. Nei Kanada, nei Danija nebuvo paskelbusios viena kitai karo, nevyko ginkluoti mūšiai ir nebuvo karinių aukų. Abi valstybės priklausė NATO ir palaikė glaudžius diplomatinius ryšius.

2005 m. abiejų valstybių užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtino ketinimą spręsti Hanso salos klausimą derybomis. Išlikęs Kanados užsienio reikalų ministerijos pranešimas rodo, kad tai buvo formalus tarpvalstybinis ginčas, o ne vien žaismingas turistinis ritualas.

2022 m. birželio 14 d. pasiektas susitarimas

2022 m. Otavoje Kanados užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly, Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas ir Grenlandijos ministras pirmininkas Múte B. Egede pasirašė susitarimą, kuriuo išspręstas ginčas dėl Tartupaluk / Hanso salos.

Numatyta sausumos siena saloje eina natūralia šiaurės–pietų krypties dauba. Taip sala buvo padalyta tarp Kanados ir Danijos Karalystės, kuriai priklauso Grenlandija. Susitarimas taip pat išsprendė kitus jūrinės sienos bei kontinentinio šelfo ribų klausimus.

Todėl ankstesnio straipsnio antraštė, kad Kanada ir Danija „jau daugiau nei 30 metų kovoja“, dabar klaidinga. Tai istorinis, o ne tebevykstantis ginčas.

Kokią reikšmę susitarimas turi inuitams?

2022 m. susitarimo derybose buvo konsultuojamasi su Nunavuto ir Grenlandijos inuitų atstovais. Dokumente numatyta išsaugoti galimybę vietinėms bendruomenėms laisvai judėti visoje saloje ir toliau naudotis vietove kultūrinėms, istorinėms bei tradicinėms veikloms.

Kanados vyriausybės oficialiame paaiškinime pabrėžiama, kad Tartupaluk ir aplinkiniai vandenys inuitų bendruomenėms turi seną simbolinę ir praktinę reikšmę. Taigi sala nėra tiesiog „bevertis akmuo“, nors joje nėra nuolatinės gyvenvietės.

Ar sala svarbi dėl naftos ir dujų?

Kai kuriuose populiariuose straipsniuose tvirtinama, kad ginčą lėmė milžiniški salos naftos telkiniai. Tam nėra pagrindo. Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybos GEUS vertinimu, komercinių naftos ar mineralinių išteklių tikimybė pačioje saloje ir aplink ją yra ribota.

Svarbesnė buvo suvereniteto ir sienų nustatymo teisė, taip pat platesnis diplomatinių santykių ir Arkties valdymo kontekstas. Todėl nereikėtų kiekvieno istorinio ginčo automatiškai aiškinti „kova dėl naftos“.

Kokią naują sieną sukūrė susitarimas?

Po 2022 m. susitarimo Kanada ir Danijos Karalystė ėmė dalytis sausumos siena mažoje Arkties saloje. Danijos diplomatinės institucijos taip pat skelbia, kad susitarimas sukūrė naują, beveik 4 000 km ilgio jūrinę ribą.

Tai vienas išskirtinių šio ginčo rezultatų: kelių dešimtmečių simbolinė vėliavų konkurencija virto tikra tarptautine siena tarp dviejų draugiškų valstybių.

Ką „Viskio karas“ atskleidžia apie diplomatiją?

Ši istorija rodo, kad net kai dvi valstybės nesutaria dėl suvereniteto, konfliktas neprivalo virsti ginkluotu susidūrimu. Abi pusės kelis dešimtmečius laikėsi savo teritorinių pretenzijų, bet kartu tęsė bendradarbiavimą.

2022 m. susitarimą verta vertinti ir kaip Arkties valdymo precedentą: jis buvo pasiektas derantis ir įtraukiant vietines bendruomenes, užuot vienai pusei primetus sprendimą jėga.

Koks tiksliausias „Viskio karo“ apibūdinimas?

„Viskio karas“ buvo taikus Kanados ir Danijos Karalystės ginčas dėl Tartupaluk / Hanso salos, išgarsėjęs vėliavomis ir alkoholio buteliais. Jis baigtas 2022 m. birželio 14 d. pasirašytu susitarimu, kuriuo sala padalyta ir nustatyta nauja tarptautinė siena. Žodis „karas“ liko istorinė pravardė – tikro karo tarp šių valstybių nebuvo.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas