Žmogaus dantys iš tiesų buvo naudojami ankstyvuosiuose protezuose, o XIX a. pradžioje prekyba vadinamaisiais „Waterloo teeth“ tapo realiu reiškiniu. Tačiau populiarus pasakojimas, kad po kiekvieno mūšio „dantistai plūsdavo į laukus rinkti dantų“, yra pernelyg dramatiškas. Žmogaus dantys protezams buvo gaunami iš įvairių šaltinių – mirusiųjų, skurstančių gyvų donorų ir kūnų, kuriuos tiekdavo anatomijos bei laidojimo rinkos.
Kaip atrodė ankstyvieji protezai?
Dantų pakeitimo bandymai egzistavo dar senovėje. Etruskai naudojo aukso juosteles ir gyvūnų ar žmonių dantis, o vėlesniais amžiais protezai buvo gaminami iš dramblio kaulo, kaulo, metalų, žmogaus ir gyvūnų dantų.
Iki modernios odontologijos protezai dažnai buvo nepatogūs, sunkūs ir nestabilūs. Burnos higiena bei infekcijų kontrolė buvo ribota, todėl net brangūs protezai galėjo sukelti nuolatinį skausmą.
Kas buvo „Waterloo teeth“?
Po Napoleono karų Europoje paplito terminas Waterloo teeth – žmogaus dantys, parduodami protezų gamybai ir siejami su jaunų karių kūnais mūšio laukuose. British Dental Museum iki šiol saugo objektų, vadinamų „Waterloo teeth“, ir šią praktiką laiko svarbia ankstyvosios odontologijos istorijos dalimi.
1815 m. Vaterlo mūšis tapo simboliniu šio reiškinio vardu, nes žuvo daugybė jaunų vyrų, kurių dantys galėjo būti fiziškai geresnės būklės nei vyresnių gyventojų. Tačiau ne kiekvienas proteze buvęs žmogaus dantis iš tikrųjų atkeliavo iš Vaterlo.
Kodėl buvo naudojami tikri žmogaus dantys?
Iki porcelianinių protezinių dantų išpopuliarėjimo tikri dantys turėjo vieną svarbų pranašumą – jie atrodė natūraliau. Turtingiems klientams estetinė išvaizda buvo svarbi, todėl žmogaus dantys buvo vertinga žaliava.
Dantys galėjo būti tvirtinami prie dramblio kaulo ar kitokio pagrindo metalinėmis kniedėmis, vielomis arba spyruoklėmis. Tokie protezai susidėvėdavo, keisdavo spalvą ir reikalavo nuolatinės priežiūros.
Ar dantys buvo imami tik iš mirusių karių?
Ne. Žmogaus dantų rinka buvo platesnė. Skurstantys žmonės kartais parduodavo savo dantis gyvi, o lavonų dantys galėjo būti paimami iš kapinių, anatomijos įstaigų ar kitų neformalių šaltinių.
Dėl to „Waterloo teeth“ geriau suprasti kaip laikotarpio prekybinį ir kultūrinį terminą, o ne kaip garantiją, kad konkretus dantis buvo ištrauktas iš konkretaus Vaterlo kario.
George’o Washingtono „mediniai dantys“ – kitas garsus mitas
Vienas garsiausių protezų istorijos mitų teigia, kad George’as Washingtonas nešiojo medinius dantis. Mount Vernon aiškiai nurodo, kad mediena jo protezuose nebuvo naudojama.
Washingtono protezai buvo gaminami iš daug keistesnio medžiagų mišinio: žmogaus ir gyvūnų dantų, hipopotamo ar kito dramblio kaulo, švino, aukso, sidabro lydinių ir kitų metalų. Išlikęs pilnas protezų komplektas turi žmogaus ir karvės dantų.
Ar Washingtono protezuose galėjo būti pavergtų žmonių dantų?
Mount Vernon dokumentuose išlikęs 1784 m. įrašas, kad Washingtonas sumokėjo keliems pavergtiems žmonėms už dantis. Tačiau nėra įrodymų, kad būtent tie konkretūs dantys pateko į šiandien išlikusį protezų komplektą.
Tai svarbus pavyzdys, kaip protezų istorija susijusi ne tik su medicina, bet ir su socialine nelygybe, skurdu bei vergove.
Kada žmogaus dantis pakeitė porcelianas?
XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje buvo tobulinami porcelianiniai proteziniai dantys. Jie nepuvo, nekeisdavo spalvos taip greitai ir nepriklausė nuo žmogaus dantų tiekimo.
XIX a. odontologijai profesionalėjant ir tobulėjant medžiagoms, žmogaus dantų naudojimas protezuose palaipsniui mažėjo.
Ką tikrai žinome apie „siaubingą“ protezų istoriją?
Žmogaus dantys protezuose buvo realybė, o „Waterloo teeth“ nėra išgalvotas terminas. Tačiau sensacinga versija, kurioje odontologai sistemingai vaikšto po kiekvieną mūšio lauką ir renka dantis, yra per daug supaprastinta. Protezų istorija buvo ilga medžiagų paieška – nuo kaulo ir žmogaus dantų iki porceliano ir šiuolaikinių biomedžiagų.
Parašykite komentarą