1946 m. JAV National School Lunch Act iš tiesų mokyklų maitinimą pavadino „nacionalinio saugumo priemone“, tačiau programą vadinti tiesiog „kariniu planu būsimiems kareiviams užauginti“ būtų per daug supaprastinta. Įstatymo tikslas buvo dvejopas: saugoti vaikų sveikatą ir gerovę bei skatinti maistingų JAV žemės ūkio produktų vartojimą. Antrojo pasaulinio karo patirtis sustiprino argumentą, kad vaikų mityba turi reikšmę ir šalies fiziniam pasirengimui.
Mokyklų pietūs JAV prasidėjo dar iki 1946 m.
USDA istorija rodo, kad mokyklinio maitinimo programos JAV egzistavo gerokai prieš Nacionalinės mokyklinių pietų programos sukūrimą. XX a. pradžioje vietos bendruomenės, mokyklos, labdaros organizacijos ir miestų valdžios įvairiose valstijose jau organizavo pietus vaikams.
Didžiosios depresijos metais federalinė valdžia taip pat pradėjo tiekti mokykloms perteklinius žemės ūkio produktus. Tai vienu metu padėjo ūkininkams, kurių produkcijos kainos buvo kritusios, ir vaikams, kuriems trūko maisto.
Ką pakeitė Antrasis pasaulinis karas?
Karo metu JAV visuomenėje daug dėmesio sulaukė faktas, kad nemažai šaukiamojo amžiaus vyrų neatitiko kariuomenės sveikatos reikalavimų. Tarp priežasčių buvo įvairios ligos, dantų problemos, regėjimas ir kiti sveikatos sutrikimai; prasta mityba buvo viena diskusijų apie gyventojų fizinę būklę dalių.
Todėl po karo vaikų mityba buvo pradėta vertinti ne tik kaip šeimos ar labdaros klausimas, bet ir kaip platesnė visuomenės sveikatos bei valstybės pajėgumo problema. Šiame kontekste ir atsirado garsioji „national security“ formuluotė.
Ką iš tikrųjų parašė 1946 m. įstatymas?
Prezidentas Harry S. Trumanas National School Lunch Act pasirašė 1946 m. birželio 4 d. Įstatymas sukūrė nuolatinę federalinės pagalbos sistemą mokyklų pietums. Jo deklaruojamas tikslas buvo „kaip nacionalinio saugumo priemonė“ saugoti vaikų sveikatą ir gerovę bei skatinti maistingų žemės ūkio produktų vartojimą.
Ši formuluotė svarbi, bet ji nėra tas pats, kas teiginys „programa buvo sukurta tam, kad vaikai taptų tinkami kariuomenei“. Nacionalinis saugumas buvo platesnė sąvoka, apimanti visuomenės sveikatą, fizinį pasirengimą ir maisto sistemos stabilumą.
Žemės ūkis buvo ne mažiau svarbus nei vaikų mityba
National School Lunch Program taip pat kilo iš JAV žemės ūkio politikos. Federalinė valdžia jau iki karo supirkdavo ar paskirstydavo perteklines žemės ūkio prekes mokykloms. 1946 m. įstatymas šį ryšį įtvirtino nuolatiniu modeliu.
Tai reiškia, kad programa vienu metu sprendė kelias problemas: padėjo vaikams gauti maistingesnį maistą, rėmė mokyklų maitinimą ir kūrė rinką JAV ūkininkų produkcijai.
Ar visi mokiniai gavo nemokamus pietus?
Ne. National School Lunch Program nėra vien universali „nemokamų pietų“ sistema. USDA ją apibūdina kaip federaliniu būdu remiamą programą, teikiančią maistingus nemokamus arba mažesnės kainos pietus vaikams pagal programos taisykles, kartu subsidijuojant mokyklų maitinimą.
Programos prieinamumas mažas pajamas gaunantiems vaikams per dešimtmečius keitėsi ir buvo plečiamas vėlesniais įstatymų pakeitimais. Todėl 1946 m. modelio nereikėtų tiesiogiai tapatinti su dabartinėmis nemokamo maitinimo schemomis.
Verdiktas: karinis kontekstas buvo realus, bet pasakojimas per daug supaprastintas
Taigi ryšys su nacionaliniu saugumu nėra mitas. Pats 1946 m. įstatymas vartojo tokią formuluotę, o karo metų diskusijos apie jaunų amerikiečių fizinę būklę turėjo įtakos politiniam klimatui.
Tačiau teiginys, kad JAV „nemokamus pietus sukūrė kaip karinį planą būsimiems kareiviams“, iškreipia platesnę istoriją. Mokyklų maitinimas prasidėjo anksčiau, o federalinės programos tikslai apėmė vaikų sveikatą, socialinę paramą ir žemės ūkio politiką.
Parašykite komentarą