Kriptovaliutos per mažiau nei du dešimtmečius iš nišinio programuotojų eksperimento tapo pasauline finansų ir technologijų tema. 2009 m. pradėjęs veikti Bitcoin parodė, kad skaitmeninę vertę galima perduoti tinkle be vieno centrinio banko ar mokėjimų tarpininko. Vėliau atsirado tūkstančiai kitų skaitmeninių aktyvų, išmaniosios sutartys, decentralizuotos finansų platformos ir biržose prekiaujami produktai.

Tačiau klausimas „ar verta investuoti?“ nėra istorinis faktas ir neturi vieno universalaus atsakymo. Kaina gali kilti arba kristi, o skirtingų žmonių finansinė padėtis ir rizikos tolerancija skiriasi. Todėl šiame straipsnyje vietoj pažado apie pelną apžvelgiama kriptovaliutų raida nuo 2009 iki 2026 m., svarbiausi lūžiai ir rizikos, kurias pabrėžia finansų priežiūros institucijos.

2009 m.: Bitcoin pradžia

Bitcoin tinklas pradėjo veikti 2009 m. sausį, netrukus po to, kai pseudonimu Satoshi Nakamoto pasivadinęs autorius ar autorių grupė paskelbė techninį dokumentą apie elektroninių pinigų sistemą, paremtą tarpusavio tinklu.

Svarbiausia naujovė buvo ne vien „skaitmeniniai pinigai“. Skaitmeninius įrašus žmonės naudojo ir anksčiau. Bitcoin pasiūlė būdą viešame paskirstytame tinkle sutarti, kam priklauso konkretūs vienetai, nenaudojant vieno centrinio registro administratoriaus. Tam buvo panaudota blokų grandinė, darbo įrodymo mechanizmas ir ekonominės paskatos tinklo dalyviams.

Nuo mokėjimo eksperimento iki spekuliacinio turto

Ankstyvaisiais metais Bitcoin daugiausia domino technologijų entuziastus. Jo rinkos vertė buvo maža, infrastruktūra primityvi, o teisės aktai beveik nepritaikyti naujam reiškiniui. Vėliau atsirado specializuotos keityklos, skaitmeninės piniginės ir profesionalūs prekybos paslaugų teikėjai.

Kartu keitėsi ir pats Bitcoin suvokimas. Dalies naudotojų akyse jis iš kasdieniams mokėjimams skirto eksperimento virto ribotos pasiūlos skaitmeniniu turtu, kurį jie lygino su auksu. Kiti jį toliau kritikavo dėl kainos svyravimų, energijos sąnaudų, riboto operacijų pralaidumo ir praktinio naudojimo ribų.

Ethereum ir išmaniųjų sutarčių etapas

2015 m. pradėjęs veikti Ethereum tinklas išplėtė blokų grandinės idėją. Jo tikslas buvo ne vien registruoti vienos valiutos pervedimus, bet ir vykdyti programas – vadinamąsias išmaniąsias sutartis.

Tai atvėrė kelią decentralizuotoms biržoms, skolinimo protokolams, NFT, žaidimams ir daugybei kitų projektų. Kartu padaugėjo ir rizikų: programavimo klaidų, nesaugių išmaniųjų sutarčių, sukčiavimo projektų ir spekuliacinių burbulų.

ICO bumas ir pirmosios didelės reguliavimo pamokos

2017–2018 m. išpopuliarėjo vadinamieji ICO – naujų žetonų platinimai. Įmonės ir projektai rinkdavo lėšas parduodami skaitmeninius žetonus, dažnai dar neturėdami veikiančio produkto. Kai kurie projektai tapo sėkmingi, tačiau daugybė jų žlugo arba pasirodė esantys sukčiavimai.

Šis laikotarpis parodė, kad technologinis žodis „blockchain“ savaime nesukuria ekonominės vertės. Finansų priežiūros institucijos pradėjo aktyviau perspėti investuotojus, kad skaitmeniniai aktyvai gali būti labai nepastovūs, o platformos – ne visada suteikti tokias pačias klientų apsaugas kaip tradicinės finansų rinkos.

2020–2022 m.: institucinis susidomėjimas ir skaudūs bankrotai

2020–2021 m. kriptovaliutų rinkos kapitalizacija smarkiai augo, o į šią sritį atėjo daugiau profesionalių investuotojų, viešų bendrovių ir finansinių paslaugų teikėjų. Tuo pat metu išpopuliarėjo decentralizuoti finansai ir NFT.

2022 m. rinka patyrė keletą didelių sukrėtimų. Žlugo kai kurie plačiai naudoti projektai ir platformos, o FTX bankrotas ypač aiškiai parodė, kad kriptovaliutų rinkoje technologinė rizika gali susijungti su visiškai tradicinėmis problemomis: prastu valdymu, interesų konfliktais, klientų lėšų apsaugos trūkumu ir galimu sukčiavimu.

2024 m.: spot Bitcoin ETP patvirtinimas JAV

2024 m. sausio 10 d. JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija leido biržoms listinguoti kelis produktus, suteikiančius reguliuojamą biržinę prieigą prie spot Bitcoin kainos. Tai buvo svarbus momentas, nes investuotojams atsirado galimybė gauti Bitcoin kainos ekspoziciją per tradicinę vertybinių popierių infrastruktūrą.

Tačiau pats SEC patvirtinimas nereiškė, kad institucija pripažino Bitcoin „saugia investicija“. Tuometinis SEC pirmininkas Gary Gensleris atskirai pabrėžė, kad patvirtinimas neturėtų būti suprantamas kaip Bitcoin ar kitų kriptovaliutų palaikymas.

Kodėl kriptovaliutų kainos taip stipriai svyruoja?

Skaitmeninio turto kainą lemia pasiūla, paklausa, likvidumas, investuotojų lūkesčiai, teisės aktų pokyčiai, palūkanų normos, technologiniai įvykiai ir rinkos psichologija. Daugelio kriptovaliutų vertė nėra paremta įmonės pinigų srautais ar valstybės garantija.

Dėl to rinkoje galimi labai dideli kainų šuoliai į abi puses. CFTC savo vartotojų rekomendacijose pabrėžia didelį nepastovumą, platformų saugumo problemas, manipuliavimo, sukčiavimo, programišių atakų ir sverto riziką.

Kriptovaliuta nėra tas pats, kas blokų grandinės technologija

Dažna klaida – manyti, kad jeigu blokų grandinės technologija turi praktinių pritaikymų, vadinasi, bet kuris jos pagrindu sukurtas žetonas būtinai turi ilgalaikę ekonominę vertę. Tai du skirtingi klausimai.

Technologija gali būti naudinga registrams, atsiskaitymams ar kitoms sistemoms, tačiau konkretaus žetono vertę lemia jo ekonominis modelis, paklausa, pasiūla, saugumas, valdymas ir realus naudojimas.

Birža, piniginė ir nuosavybės klausimas

Kriptovaliutų laikymas platformoje ir jų laikymas nuosavoje piniginėje nėra tas pats. Centralizuotoje biržoje vartotojas dažnai patiki privačių raktų kontrolę paslaugos teikėjui. Nuosavoje piniginėje raktą kontroliuoja pats savininkas, tačiau kartu jam tenka visa atsakomybė už jo saugumą.

Abi sistemos turi rizikų. Birža gali būti nulaužta, sustabdyti išmokėjimus ar bankrutuoti. Nuosavas raktas gali būti prarastas, pavogtas arba atskleistas sukčiams. Blokų grandinės operacijų dažnai neįmanoma paprastai atšaukti kaip banko kortelės mokėjimo.

Sukčiavimas ir socialinių tinklų „patarimai“

Kriptovaliutų sektorius ypač patrauklus sukčiams, nes operacijos vyksta tarptautiniu mastu, greitai ir dažnai pseudonimiškai. CFTC atskirai perspėja dėl „pump and dump“ schemų, kai socialiniuose tinkluose dirbtinai skatinamas mažo likvidumo žetono pirkimas, o organizatoriai vėliau parduoda savo pozicijas pakilus kainai.

Istorinis dėsnis čia nėra naujas: panašios manipuliavimo schemos egzistavo dar gerokai prieš kriptovaliutas. Pasikeitė tik technologinė terpė ir greitis.

Ar kriptovaliutos tapo „normaliu“ finansiniu turtu?

Iki 2026 m. skaitmeninis turtas jau nebėra vien interneto subkultūra. Bitcoin ir dalis kitų aktyvų prekiaujami didelėse rinkose, egzistuoja reguliuojami išvestiniai produktai ir biržoje prekiaujami fondų tipo instrumentai.

Tačiau institucionalizacija nepanaikina rizikos. Tradicinėje biržoje prekiaujantis produktas gali turėti labai nepastovų bazinį aktyvą. Be to, skirtingoms kriptovaliutoms taikomi skirtingi technologiniai ir teisiniai modeliai, todėl jų negalima vertinti kaip vienos vienalytės turto klasės.

Ką istorija leidžia pasakyti apie investavimo klausimą?

Kriptovaliutų istorija nuo 2009 m. rodo du dalykus vienu metu. Pirma, technologija ir kai kurie tinklai sugebėjo išlikti gerokai ilgiau, nei prognozavo ankstyvieji skeptikai. Antra, rinkoje nuolat kartojosi didžiuliai nuosmukiai, bankrotai, vagystės, sukčiavimo atvejai ir projektų išnykimas.

Todėl vien ankstesnis kainos kilimas nėra įrodymas, kad ji kils ateityje. Lygiai taip pat vienas rinkos nuosmukis neįrodo, kad visa technologija išnyks. Istoriškai tiksliausia šią sritį vertinti kaip greitai besikeičiančią, didelės rizikos finansų ir technologijų ekosistemą.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Šis straipsnis yra istorinis ir informacinis, o ne individuali investavimo rekomendacija.