Sovietmečio Mongolijoje Čingischano atminimas iš tiesų buvo politiškai kontroliuojamas, tačiau teiginys, kad jo vardą buvo „uždrausta net paminėti“, yra per stiprus. Jis nebuvo ištrintas iš istorijos knygų ar akademinių tyrimų, tačiau oficiali marksistinė interpretacija jį dažniausiai vaizdavo kaip feodalinį užkariautoją, o bandymai paversti Čingischaną pozityviu nacionalinės tapatybės simboliu galėjo būti traktuojami kaip pavojingas nacionalizmas.
Kodėl Čingischanas tapo ideologine problema?
Mongolijos Liaudies Respublika nuo XX a. trečiojo dešimtmečio buvo glaudžiai priklausoma nuo Sovietų Sąjungos. Oficialioje istoriografijoje praeitis turėjo būti aiškinama per marksistinę klasių kovos schemą, todėl viduramžių imperijų kūrėjai dažnai buvo vertinami kaip feodaliniai užkariautojai.
Čingischanas buvo ypač jautri figūra, nes jo imperija XIII a. užkariavo didžiules Eurazijos teritorijas, tarp jų Rusios kunigaikštystes. Sovietinėje istoriografijoje „mongolų-totorių jungo“ tema turėjo stiprų neigiamą krūvį, o Mongolijoje tas pats valdovas galėjo būti suvokiamas kaip valstybės vienytojas ir nacionalinio savarankiškumo simbolis.
Ar apie Čingischaną buvo visiškai draudžiama rašyti?
Ne. Akademinėje literatūroje Čingischanas buvo aptariamas ir sovietmečiu. Cambridge publikuotame tyrime net pažymima, kad Mongolijoje buvo leidžiami darbai apie jį, o 1957 m. pasirodė modernus mongoliškas svarbiausio šaltinio – Slaptosios mongolų istorijos – leidimas.
Todėl tiksliau kalbėti ne apie visišką draudimą, o apie griežtai kontroliuotą interpretaciją. Čingischaną buvo galima tirti, tačiau viešai jį šlovinti kaip tautos didvyrį buvo politiškai rizikinga.
1962 m. – svarbiausias konfliktas dėl Čingischano atminties
Ryškiausias epizodas įvyko 1962 m., kai Mongolijoje ruoštasi minėti 800-ąsias Čingischano gimimo metines. Buvo planuojama mokslinė konferencija, išleisti proginiai pašto ženklai, pastatytas paminklas prie numanomos jo gimtinės ir parengtos viešos minėjimo programos.
Tačiau Sovietų Sąjungoje šie planai sukėlė nepasitenkinimą. Moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad Maskva ir jai artima Mongolijos vadovybė tokį minėjimą ėmė vertinti kaip nacionalistinių nuotaikų stiprinimą, ypač tuo metu, kai sparčiai gilėjo Kinijos ir Sovietų Sąjungos konfliktas.
Kas nutiko Daramynui Tömör-Ochirui?
Vienas svarbiausių minėjimo organizatorių buvo Mongolijos komunistų partijos Politbiuro narys Daramynas Tömör-Ochiras. Japonijos Nacionalinio etnologijos muziejaus publikuotame tyrime pažymima, kad būtent 800-ųjų metinių organizavimas tapo tiesioginiu pretekstu jo pašalinimui iš aukščiausios partinės vadovybės.
1962 m. rudenį jis buvo apkaltintas nacionalistinių nuotaikų kurstymu ir netrukus pašalintas iš Politbiuro bei sekretoriato. Tačiau konfliktas buvo platesnis nei vien Čingischano tema – jame persipynė vidaus partinė kova, Mongolijos priklausomybė nuo Maskvos ir tuo metu aštrėjantis sovietų bei kinų ideologinis konfliktas.
Ar sovietai „ištrynė“ Čingischaną iš žemėlapių ir vadovėlių?
Tokios absoliučios formuluotės dažnai kartojamos populiariuose tekstuose, bet jos sunkiai pagrindžiamos. Čingischano istorija buvo dėstoma, tik jo vaidmuo oficialiai interpretuotas kritiškai. Kai kurie nacionalistiniai leidiniai ar iniciatyvos galėjo būti slopinami, bet tai nėra tas pats, kas visuotinis vardo uždraudimas.
1962 m. pašto ženklai taip pat rodo, kad situacija nebuvo juodai balta: bent dalis jubiliejaus renginių iš pradžių buvo oficialiai leisti, o represinė reakcija sustiprėjo jau kilus politiniam konfliktui dėl jų masto ir interpretacijos.
Kas pasikeitė po 1990 m.?
Žlugus socialistiniam režimui Mongolijoje, Čingischanas labai greitai tapo vienu svarbiausių nacionalinės tapatybės simbolių. Jo vardu pavadintos gatvės, institucijos ir oro uostas, valstybės simbolinėje erdvėje atsirado paminklų, o 2006 m. Ulan Batore prie parlamento pastato pastatytas monumentalus jo atvaizdas.
Cambridge tyrėjai šį procesą apibūdina kaip „Čingischano atgimimą“ posocialistinėje Mongolijoje. Tai buvo ne vien anksčiau uždrausto herojaus „sugrąžinimas“, bet ir naujas valstybės bandymas perinterpretuoti viduramžių istoriją šiuolaikinei nacionalinei tapatybei.
Koks tiksliausias teiginys?
Sovietinės įtakos laikotarpiu Čingischano kultas ir nacionalistinis jo šlovinimas Mongolijoje buvo ribojami, o 1962 m. jubiliejus sukėlė rimtą politinę reakciją. Tačiau teiginys, kad jo vardas buvo visiškai uždraustas ar ištrintas iš visų knygų, neatitinka turimų istorinių duomenų.
Parašykite komentarą