Joseph-Ignace Guillotinas neišrado giljotinos savo rankomis. 1789 m. jis pasiūlė, kad mirties bausmė Prancūzijoje būtų vykdoma visiems vienodai ir kuo mažiau kankinant. Mechanizmo techninį projektą parengė chirurgas Antoine’as Louis, o pirmąjį aparatą pagamino vokiečių meistras Tobiasas Schmidtas.
Kodėl Prancūzijai apskritai reikėjo naujo egzekucijos metodo?
Iki revoliucijos mirties bausmės būdas Prancūzijoje priklausė ir nuo socialinio statuso bei nusikaltimo. Bajorams dažniau buvo taikomas nukirsdinimas kalaviju ar kirviu, o kiti nuteistieji galėjo būti kariami, laužomi ant rato ar baudžiami kitais žiauriais metodais.
Revoliucijos metais tokia skirtis vis labiau konfliktavo su lygybės prieš įstatymą idėja. Guillotinas siūlė, kad visiems nuteistiesiems būtų taikomas tas pats greitas egzekucijos būdas.
Ką iš tikrųjų pasiūlė Guillotinas?
Guillotinas buvo gydytojas ir Nacionalinės asamblėjos narys. Jis pats nepritarė žiaurioms bausmėms ir siekė reformuoti egzekucijų sistemą. Jo vardas prie aparato prilipo todėl, kad būtent jis viešai gynė mechanizuoto ir vienodo nukirsdinimo principą.
Tačiau panašūs nukirsdinimo mechanizmai Europoje egzistavo ir anksčiau – pavyzdžiui, Anglijos Halifax Gibbet ar Škotijos Maiden. Prancūzijos revoliucija neišrado pačios krintančio peilio idėjos.
Kas suprojektavo prancūzišką giljotiną?
1791–1792 m. praktinį naujo aparato projektą parengė chirurgas ir Karališkosios chirurgijos akademijos sekretorius Antoine’as Louis. Dėl to ankstyvoje stadijoje mechanizmas net buvo vadinamas Louisette arba Louison.
Pagal Louiso projektą instrumentą pagamino klavesinų meistras Tobiasas Schmidtas. Bandymų metu buvo koreguojamas peilio kampas ir kritimo aukštis, kad nukirsdinimas būtų kuo patikimesnis.
Pirmoji egzekucija 1792 m.
Pirmasis žmogus, oficialiai nužudytas nauju mechanizmu, buvo Nicolas-Jacques Pelletier. Egzekucija įvyko 1792 m. balandžio 25 d. Paryžiuje.
Paradoksalu, bet daliai susirinkusios minios naujasis metodas pasirodė pernelyg greitas ir „neįspūdingas“. Vis dėlto valdžiai mechanizmas buvo patogus, nes leido standartizuoti egzekucijas.
Kaip „humaniška“ reforma tapo Teroro simboliu?
Giljotinos reputaciją visiškai pakeitė 1793–1794 m. Teroro laikotarpis. Revoliucijos tribunolai siuntė į mirtį tūkstančius žmonių, o giljotina tapo matomiausiu valstybės represijų simboliu.
1793 m. ja buvo nukirsdintas Liudvikas XVI, vėliau – Marija Antuanetė, Georges’as Dantonas, Maximilienas Robespierre’as ir daugybė kitų revoliucijos veikėjų.
Ar giljotina buvo tik revoliucijos ginklas?
Ne. Prancūzija ją naudojo dar beveik du šimtmečius. Paskutinė egzekucija giljotina įvyko 1977 m., kai buvo įvykdyta mirties bausmė Hamidai Djandoubi. Prancūzija mirties bausmę panaikino 1981 m.
Koks tiksliausias istorinis vertinimas?
Giljotina atsirado kaip bandymas standartizuoti mirties bausmę ir sumažinti jos fizinį žiaurumą, bet revoliucinis masinis jos naudojimas pavertė aparatą valstybės teroro simboliu. Guillotinas suteikė reformai politinį impulsą, tačiau pats mechanizmo nei suprojektavo, nei pagamino.
Parašykite komentarą