Iš viso straipsnių: 50
1605 m. rugsėjo 27 d. prie Salaspilio Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama maždaug 4000 karių LDK kariuomenė sumušė apie 14 000 Karolio IX karių. Kaip tai pavyko?
Skaityti daugiau1655 m. karo katastrofos metu Jonušas Radvila pasirinko sąjungą su Švedija ir Kėdainių sutartimi nutraukė LDK uniją su Lenkija. Ar tai buvo bandymas išgelbėti valstybę nuo Maskvos, ar politinė išdavystė?
Skaityti daugiauKaraimai Lietuvoje gyvena daugiau kaip šešis šimtmečius. Jų istorija glaudžiai susijusi su Trakais, karaizmo religija ir tiurkų kalbų šeimai priklausančia karaimų kalba.
Skaityti daugiauBona Sforza 1552–1555 m. vykdė Valakų reformą savo valdose, tačiau valdovo žemėse pertvarka buvo pradėta anksčiau, o visai sistemai pagrindą suteikė Žygimanto Augusto 1557 m. Valakų nuostatai.
Skaityti daugiauKilminga kilmė labai padėjo siekti riterystės, tačiau riterio sūnus nebuvo automatiškai įšventintas riteriu. Jaunuoliai mokėsi dvare, tarnavo ginklanešiais ir riterio statusą gaudavo per įšventinimą.
Skaityti daugiau1345–1377 m. Algirdas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, o Kęstutis – jo submonarchas, daugiausia atsakingas už vakarų politiką ir kovas su Vokiečių ordinu. Jų ilgalaikis bendradarbiavimas buvo neįprastas dinastinių konfliktų kupinoje epochoje.
Skaityti daugiauLietuvos Metrika – XIV a. vidurio–XVIII a. pabaigos LDK valdovo kanceliarijos dokumentų kompleksas. Jo knygose užfiksuotos privilegijos, teismų sprendimai, žemės, mokesčiai, diplomatija ir administracija.
Skaityti daugiau1209 m. popiežius Inocentas III paskelbė kryžiaus žygį prieš katarų ereziją Pietų Prancūzijoje. Kampanija greitai tapo ne vien religiniu persekiojimu, bet ir politine kova dėl Langedoko valdų.
Skaityti daugiauKarolis Stanislovas Radvila, pramintas „Pone Mielasis“, buvo Vilniaus vaivada, vienas turtingiausių ATR didikų ir spalvinga politinė figūra. Jo gyvenimas ilgainiui apaugo anekdotais, todėl svarbu atskirti dokumentuotą biografiją nuo vėlesnių legendų.
Skaityti daugiauLDK neturėjo klasikinės inkvizicijos sistemos, tačiau nuo XVI a. vyko raganavimo bylos. Jas daugiausia nagrinėjo pasaulietiniai pilies, žemės ir miestų teismai, o procesų mastas buvo mažesnis nei daugelyje Vakarų Europos kraštų.
Skaityti daugiau
