Iš viso straipsnių: 50
Senojo Vilniaus budelis buvo miesto magistrato samdomas pareigūnas, vykdęs teismo paskirtas bausmes ir kitus nešvarius darbus. Pirmas dokumentuotas Vilniaus budelio veiksmas siejamas su 1580 m. Grigaliaus Astiko egzekucija.
Skaityti daugiau1385 m. Krėvos akte Jogaila įsipareigojo priimti katalikų krikštą, vesti Jadvygą ir pakrikštyti Lietuvą. Teiginys, kad prieš vedybas jis turėjo „išmokti lenkų kalbą“, nėra dokumentuotas kaip oficiali sąlyga.
Skaityti daugiau1700 m. lapkričio 18 d. Valkininkų mūšyje Sapiegų kariuomenė pralaimėjo prieš juos susivienijusiai LDK bajorijai. Tai tapo vidaus karo kulminacija ir ženkliai susilpnino Sapiegų politinę hegemoniją.
Skaityti daugiauPolockas buvo vienas seniausių Rytų Europos miestų ir svarbus LDK politinis bei prekybinis centras. Jo istorija primena, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiakalbė ir daugiakonfesė valstybė.
Skaityti daugiau1514 m. rugsėjo 8 d. prie Oršos Konstantino Ostrogiškio vadovaujama LDK ir Lenkijos kariuomenė sumušė Maskvos pajėgas. Pergalė buvo reikšminga, tačiau ankstyvųjų šaltinių karių skaičiai dažnai buvo išpūsti.
Skaityti daugiau1260 m. liepos 13 d. žemaičiai prie Durbės sutriuškino Vokiečių ir Livonijos ordinų pajėgas. Po pergalės sukilo kuršiai, žiemgaliai ir prūsai, tačiau kuršių išsivadavimas nebuvo galutinis.
Skaityti daugiau1655 m. Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių caras Aleksejus Michailovičius pasiskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju kunigaikščiu. Tai buvo politinė pretenzija, o ne teisėtas valdžios perėmimas.
Skaityti daugiauLDK plėtra į Rusios žemes pavertė valstybę daugiakalbe ir daugiakonfese. Didelę jos teritorijos ir gyventojų dalį įvairiais laikotarpiais sudarė rusėniškos žemės, tačiau šiuolaikines tautines kategorijas tiesiogiai perkelti į viduramžius būtų klaidinama.
Skaityti daugiauLiudvikas XIV Prancūziją valdė nuo 1643 iki 1715 m. – 72 metus ir 110 dienų. Šis laikotarpis paprastai laikomas ilgiausiu patikimai dokumentuotu suverenaus monarcho valdymu istorijoje.
Skaityti daugiauGabriele de’ Mussi XIV a. pasakojo, kad Kafą apsupusios Aukso ordos pajėgos svaidė maro aukų kūnus per miesto sienas. Įvykis laikomas įmanomu, tačiau pats autorius nebuvo tiesioginis liudininkas, o jo reikšmė Juodosios mirties plitimui Europoje tebėra diskutuojama.
Skaityti daugiau
