1945 m. gegužės 5 d. Oregono valstijoje japonų balioninės bombos sprogimas pražudė nėščią Elsie Mitchell ir penkis vaikus. Ši tragedija prie Bly miestelio dažnai įvardijama kaip vienintelis žinomas atvejis, kai Antrojo pasaulinio karo metu priešo ginklas pražudė žmones žemyninės JAV sausumoje. Tačiau teiginys „vienintelės karo aukos JAV teritorijoje“ yra klaidingas: 1941 m. Perl Harbore, tuometinėje JAV Havajų teritorijoje, žuvo tūkstančiai žmonių, o karo veiksmai vyko ir prie Aliaskos bei Amerikos pakrančių.

Kas buvo japoniškos „Fu-Go“ balioninės bombos?

1944 m. Japonijos kariuomenė pradėjo kampaniją, kurios metu į Šiaurės Ameriką leido vandeniliu pripildytus didelius balionus su sprogstamaisiais ir padegamaisiais užtaisais. Projektas žinomas kaip Fu-Go.

Balionai naudojo aukštai virš Ramiojo vandenyno pučiančius reaktyvinius oro srautus. Specialūs automatiniai mechanizmai reguliavo jų aukštį: naktį atvėsus ir sumažėjus keliamajai galiai būdavo numetamas balastas, o pernelyg pakilus galėjo būti išleidžiamas dalis vandenilio.

Kiek bombų Japonija paleido?

JAV Miškų tarnybos tyrime nurodoma, kad nuo 1944 m. lapkričio iki 1945 m. balandžio buvo paleista apie 9 300 balionų. Dauguma nepasiekė numatytų taikinių arba nukrito nepastebėti. Keli šimtai balionų ir jų fragmentų buvo aptikti Šiaurės Amerikoje.

Pagrindinis tikslas buvo sukelti miškų gaisrus, materialinius nuostolius ir visuomenės nerimą. Tačiau palankiausi vėjai pūtė žiemą, kai Šiaurės Amerikos miškai buvo drėgni ar apsnigti. Todėl padegamieji užtaisai dažniausiai nepasiekdavo to poveikio, kurio tikėjosi Japonijos kariuomenė.

1945 m. gegužės 5-oji: piknikas prie Gearhart kalno

Kunigas Archie Mitchellas ir jo nėščia žmona Elsie tą dieną vežėsi penkis sekmadieninės mokyklos vaikus į iškylą netoli Bly, Oregono valstijoje. Jie sustojo miškingoje vietovėje prie Gearhart kalno.

Kol Archie rūpinosi automobiliu ir iškylos daiktais, Elsie su vaikais pastebėjo neįprastą objektą. Netrukus nugriaudėjo sprogimas. Visi šeši šalia bombos buvę žmonės žuvo. Kunigas Mitchellas, kuris tuo metu buvo atokiau, liko gyvas.

JAV Nacionalinio parko tarnybos dokumentuose ir Smithsonian aviacijos istorijos tyrimuose aprašyta, kad aukos aptiko ant žemės gulėjusį baliono krovinį ir, matyt, jį pajudinus suveikė sprogmuo. Tai nebuvo tiesioginis bombos numetimas virš susirinkusios grupės – užtaisas sprogo radus jau nusileidusį balioną.

Kas buvo aukos?

Žuvo suaugusi Elsie Mitchell ir penki 11–13 metų vaikai: Jay Giffordas, Edwardas Engenas, Shermanas Shoemakeris bei Joan ir Dickas Patzke. Kai kurie šaltiniai skirtingai užrašo vardus ar pravardes, bet šešių aukų skaičius yra nuosekliai patvirtintas.

Šiandien tragedijos vieta pažymėta Mitchell Monument memorialu. JAV Miškų tarnyba ją pristato kaip vietą, kur Antrojo pasaulinio karo metu žemyninėje JAV žuvo žmonės nuo priešo veiksmų.

Kodėl apie balionines bombas amerikiečiai žinojo taip mažai?

JAV valdžia ribojo viešus pranešimus apie balionų radinius ir padarytą žalą. Siekta neleisti Japonijos kariuomenei suprasti, kur ir kaip sėkmingai nusileidžia užtaisai, nes priešo pilotai bei inžinieriai negalėjo tiesiogiai stebėti skrydžių per Ramųjį vandenyną.

Tokia informacijos kontrolė turėjo ir neigiamą pusę: daugelis gyventojų nežinojo, jog miškuose rastas keistas balionas ar jo krovinys gali būti sprogmuo. Smithsonian istorijos tyrime pažymima, kad tragedija iškėlė klausimą, ar platesnis visuomenės perspėjimas būtų galėjęs apsaugoti aukas.

Ar tai buvo vienintelis Japonijos puolimas prieš JAV žemyną?

Ne. 1942 m. Japonijos povandeninis laivas apšaudė Fort Stevens rajoną Oregone. Tais pačiais metais iš povandeninio laivo pakilęs hidroplanas metė padegamąsias bombas virš Oregono miškų. Šie išpuoliai nepareikalavo tokių aukų kaip vėlesnis Fu-Go incidentas.

Todėl apibūdinimas „vienintelis Japonijos puolimas“ būtų neteisingas. Balionų kampanija buvo ne vienas pavienis užtaisas, o kelių mėnesių operacija, kurią sudarė tūkstančiai paleidimų.

Ar šeši žuvusieji buvo „vienintelės Antrojo pasaulinio karo aukos JAV“?

Ne – būtina labai tiksliai apibrėžti geografiją ir aukų kategoriją. Perl Harboras 1941 m. buvo JAV teritorija, nors Havajai dar nebuvo valstija. Be to, 1942–1943 m. karas palietė Aliaskos Aleutų salas, o Atlanto pakrantėse buvo skandinami laivai ir žūdavo žmonės.

Tačiau kalbant apie žūties atvejus nuo tiesioginio priešo ginklo poveikio giliai žemyninės JAV sausumoje, 1945 m. Oregono iškylos tragedija istorinėje literatūroje išskiriama kaip vienintelis žinomas toks atvejis. Tai yra daug tikslesnė formuluotė nei ankstesnė sensacinga antraštė.

Kokios buvo Fu-Go kampanijos pasekmės?

Kariniu požiūriu projektas buvo beveik nesėkmingas: didelių gaisrų ar infrastruktūros griūties jis nesukėlė. Tačiau jis parodė, kad sprogstamąjį užtaisą galima be piloto perkelti per vandenyną, pasinaudojant atmosferos reiškiniais.

Šešių civilių mirtis Oregone liko svarbiausias ir skaudžiausias šios operacijos padarinys. Memorialas ir išlikę dokumentai leidžia šią istoriją pasakoti be nepagrįstų teiginių apie „vieninteles JAV karo aukas“.

Verdiktas

1945 m. gegužės 5 d. Japonijos Fu-Go balioninės bombos sprogimas Oregone iš tikrųjų pražudė vieną moterį ir penkis vaikus. Tai laikoma vieninteliu žinomu Antrojo pasaulinio karo priešo ginklo sukeltų mirčių atveju žemyninės JAV sausumoje, bet jokiu būdu ne vienintelėmis viso karo aukomis JAV teritorijoje.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas