Iš viso straipsnių: 11
1993 m. rugpjūčio 31 d. 23:45 Lietuvos sieną kirto paskutinis pagrindinis Rusijos karinis ešelonas. Tai užbaigė organizuotą kariuomenės išvedimą, nors keli objektai galutinai perduoti vėliau.
Skaityti daugiauMasinė prievartinė kolektyvizacija Lietuvoje prasidėjo 1948 m. ir iki 1951 m. iš esmės sunaikino savarankišką ūkininkavimą. Mokesčiai, trėmimai ir represijos vertė valstiečius stoti į kolūkius.
Skaityti daugiauJuozas Lukša-Daumantas du kartus prasiveržė pro geležinę uždangą, Vakaruose siekė paramos Lietuvos pasipriešinimui ir 1950 m. spalio 3 d. su desantininkų grupe parašiutu grįžo į okupuotą Lietuvą.
Skaityti daugiau1949 m. vasarį Minaičių kaimo bunkeryje susirinkę aštuoni partizanų vadai įkūrė Lietuvos laisvės kovos sąjūdį ir pasirašė Vasario 16-osios deklaraciją – vieną svarbiausių pasipriešinimo politinių dokumentų.
Skaityti daugiauMoterys Lietuvos partizaniniame kare atliko labai skirtingus vaidmenis: buvo ginkluotos kovotojos, ryšininkės, žvalgės, medicinos seserys, bunkerių laikytojos ir rėmėjos. Dauguma moterų priklausė ryšininkių bei rėmėjų tinklui.
Skaityti daugiauPartizanų bunkeriai buvo požeminės slėptuvės, ryšių ir vadovavimo vietos. Vienus sovietų saugumas aptiko karo metu, kiti dešimtmečius liko užmiršti ir vėliau buvo atkurti archeologiniais tyrimais.
Skaityti daugiau1905 m. gruodžio 4–5 d. Vilniuje susirinko apie du tūkstančius lietuvių visuomenės atstovų. Didysis Vilniaus Seimas pareikalavo plačios Lietuvos politinės autonomijos su demokratiškai išrinktu Seimu Vilniuje.
Skaityti daugiau1864–1904 m. Rusijos imperijos valdžia draudė lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis, skatino graždanką ir ribojo spaudos platinimą. Atsakas buvo knygnešystė, slapta spauda ir daraktorių mokyklos.
Skaityti daugiau1939 m. kovo 20 d. nacistinė Vokietija pareikalavo, kad Lietuva perduotų Klaipėdos kraštą. Neturėdama realios karinės paramos ir susidūrusi su didžiule jėgų persvara, Lietuva kovo 22 d. pasirašė krašto perdavimo sutartį.
Skaityti daugiauIki 1941 m. gegužės pabaigos sovietų represinių struktūrų sąrašuose buvo dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai rodo, kad birželio trėmimai buvo iš anksto planuota operacija, vykdyta pagal sudarytas kategorijas ir sąrašus.
Skaityti daugiau
