XVIII a. Britanijoje šviežias ananasas galėjo būti toks brangus ir retas, kad tapo aristokratiško statuso simboliu. Prieš šaldytuvus ir greitą jūrų transportą tropinį vaisių buvo sunku atgabenti nesugadintą. O užauginti jį britiško klimato sąlygomis reikėjo šiltnamio, šildymo ir daug sodininko darbo. Todėl ananasai atsirado ne tik ant stalų, bet ir dvarų architektūroje, dekoratyvinėje dailėje bei svetingumo simbolikoje.
Kaip ananasas pasiekė Europą?
Ananasas kilęs iš tropinės Amerikos. Europos kolonijinės ekspedicijos jį pažino XV a. pabaigoje, o vėlesniais amžiais vaisiai ir augalai atgabenti į Europos dvarus. National Trust for Scotland nurodo, kad vienas ankstyvųjų įrašų apie ananasą Didžiojoje Britanijoje susijęs su 1661 m. iš Barbadoso atvežtu vaisiumi.
Ananasai tapo svarbia kolonijinės prekybos istorijos dalimi. Tad jų prestižas buvo paremtas ne tik neįprastu skoniu, bet ir tolimos imperinės prekybos tinklais bei žmonių darbu plantacijose.
Kodėl jų auginimas kainavo tiek daug?
Ananasas reikalauja šilumos, drėgmės ir ilgo auginimo laiko. Šiaurės Europos klimatas tam visiškai netiko. Turtingų dvarų sodininkai kūrė specialius šildomus šiltnamius – pineries – su karšto oro kanalais, vėliau garu ar vamzdžiais tiekiamu karštu vandeniu.
National Trust paaiškina, kad būtent noras užauginti ananasus ir vynuoges prisidėjo prie modernesnių įstiklintų šiltnamių kūrimo. XVIII a. techninė sėkmė buvo ir šeimininko finansinių galimybių demonstravimas.
Karalius Karolis II ir ananasas
Ham House rūmuose saugomas paveikslas, kuriame sodininkas Johnas Rose’as įteikia ananasą Anglijos karaliui Karoliui II. Šis paveikslas tapo garsiausiu tropinio vaisiaus prestižo įvaizdžiu.
Vis dėlto pats paveikslas nėra įrodymas, kad būtent jame pavaizduotas vaisius buvo pirmasis kada nors užaugintas Anglijoje. Tokias meno scenas reikia atskirti nuo sodo žurnalų ar botaninių dokumentų.
Ananasai Škotijos dvaruose
National Trust for Scotland nurodo, kad pirmieji ananasai Škotijoje užauginti 1731 m. XVIII a. viduryje britų dvaruose ananaso auginimas tapo rafinuoto sodininkavimo mados dalimi.
Vienas neįprasčiausių paminklų – netoli Airto Škotijoje esantis „The Pineapple“, XVIII a. statinys su milžinišku akmeniniu ananasu ant stogo. Jis rodo, kad vaisius iš kulinarinės retenybės virto architektūriniu ženklu.
Ar žmonės ananasus nuomodavosi vakarėliams?
Internete dažnai pasakojama, kad turtingieji nuomodavosi tą patį ananasą vakarėliams, kol jis supūdavo. Nors ananasai buvo naudojami stalo puošybai, universali „ananasų nuomos“ verslo istorija gerokai prasčiau pagrįsta konkrečiais apskaitos dokumentais nei pats vaisiaus statusas ir šiltnamių statyba.
Geresnis paaiškinimas – šviežio ananaso rodymas ant stalo buvo turto ženklas. Vaisius galėjo būti eksponuojamas kaip brangus centrinis puotos dekoras, tačiau ne kiekvieną populiarų anekdotą apie jį verta laikyti tipiška visos Britanijos praktika.
Ananaso ornamentas ir svetingumas
Ananasai pradėjo puošti vartus, turėklus, namų interjerus, dekoratyvinius indus bei sodo pastatus. National Trust for Scotland pabrėžia, kad jie tapo svetingumo ir socialinio prestižo ženklu.
Šis įvaizdis vėliau išplito gerokai plačiau, net kai pats vaisius dėl geresnio transporto tapo lengviau prieinamas. Simbolis išliko architektūroje ilgiau už tikrąją ananaso retumo epochą.
Ką ananasas pasako apie XVIII a. visuomenę?
Ananasas buvo ne tiesiog brangus užkandis, bet galimybė parodyti prieigą prie pasaulinės prekybos, pažangios sodininkystės ir brangaus aptarnaujančio darbo. Tiksliau tai dokumentuoja muziejų kolekcijos, sodų istorija ir dvarų inventoriai, o ne socialinių tinklų pasakojimai apie būtinai kiekvienam aristokratui nuomotą vaisių.
Parašykite komentarą