Fejerverkų ryšys su Naujaisiais metais nėra vien šiuolaikinė miesto pramoga. Jo šaknys siekia Kiniją, kur dar viduramžiais parakas pradėtas naudoti ne tik kare, bet ir triukšmingoms šventėms. Vis dėlto reikia atskirti kelis skirtingus dalykus: parako atsiradimą, pirmuosius fejerverkus, raketų technologiją ir daug vėliau susiformavusią tradiciją sutikti metų virsmą viešais šviesų šou.
Kur atsirado fejerverkai?
Parako technologija susiformavo Kinijoje. Smithsonian Nacionalinis oro ir kosmoso muziejus pabrėžia, kad ankstyvųjų raketų istoriją sunku atkurti tiksliai, nes senieji terminai gali reikšti skirtingus įrenginius. Vis dėlto patikimai žinoma, kad parako mišiniai Kinijoje buvo naudojami dar gerokai prieš Europoje atsirandant pirotechnikos tradicijai.
Smithsonian šaltiniuose nurodoma, kad paprasti sprogstantys ar judantys parako užtaisai iš pradžių buvo siejami su šventėmis ir ritualais. Kinų Naujųjų metų tradicijoje garsas ir ryški šviesa turėjo išgąsdinti blogąsias dvasias bei pažymėti palankią naujo ciklo pradžią. Šis ryšys padėjo suformuoti fejerverkų kaip šventinio triukšmo simboliką.
Parakas, raketos ir pirmieji reginiai
Fejerverkas ir raketa istoriškai yra artimos, bet ne tapačios technologijos. Parakas uždarame vamzdelyje gali tiesiog sprogti, o raketai reikia kryptingo dujų išsiveržimo, sukuriančio trauką. Nacionalinis oro ir kosmoso muziejus pažymi, kad ankstyviausi patikimai aprašyti savaeigiai pirotechniniai įrenginiai Kinijoje atsirado viduramžiais, o XIII a. šaltiniuose jau randama aiškių pramoginių „žemės žiurkių“ tipo fejerverkų aprašymų.
Vėliau parako ir raketų technologija išplito už Kinijos ribų. Europoje fejerverkai ilgą laiką buvo valdovų dvarų, karūnavimų, pergalių ir iškilmingų ceremonijų dalis. Spalvoti vieši fejerverkų šou, kokius pažįstame šiandien, susiformavo palaipsniui, tobulėjant chemijai ir pirotechnikos meistrystei.
Kodėl fejerverkai tiko metų virsmui?
Naujieji metai daugelyje kultūrų yra simbolinė riba tarp seno ir naujo. Triukšmas, ugnis ir šviesa jau seniai naudoti apeigose, kuriomis siekta pažymėti perėjimą, apsivalymą ar apsaugą. Kinų Naujųjų metų fejerverkų tradicija yra vienas ryškiausių tokio ryšio pavyzdžių.
Tačiau nėra vieno momento, kai visas pasaulis būtų „nusprendęs“ Naujuosius sutikti fejerverkais. Europoje ir Šiaurės Amerikoje pirotechnika prie viešų švenčių prisijungė per karališkas ceremonijas, religines šventes, valstybines sukaktis ir miestų renginius. Tik moderniaisiais laikais, augant didmiesčiams ir masinėms viešoms šventėms, fejerverkų šou tapo beveik universaliu metų virsmo vaizdiniu.
Fejerverkai ir valstybinių švenčių tradicija
Geras pavyzdys, kaip pirotechnika tapo viešo politinio ritualo dalimi, yra JAV Nepriklausomybės diena. Library of Congress dokumentai rodo, kad fejerverkai ir kiti „illuminations“ buvo siejami su Liepos 4-osios minėjimu jau XVIII amžiuje. 1777 m., minint pirmąsias JAV nepriklausomybės metines, Filadelfijoje surengtas viešas fejerverkų pasirodymas.
Tokia šventinė praktika vėliau padėjo įtvirtinti mintį, kad didelė valstybinė ar kalendorinė sukaktis turi turėti ryškią viešą kulminaciją. Fejerverkai tam tiko idealiai: juos matė minios, jie buvo girdimi iš toli ir aiškiai pažymėdavo svarbią akimirką.
Iš kur atsirado spalvoti fejerverkai?
Ankstyvieji parako fejerverkai daugiausia kūrė šviesą, dūmus ir garsą. Sudėtingesnės spalvos atsirado gerokai vėliau, kai pirotechnikai pradėjo tiksliau naudoti įvairias metalų druskas ir kitus junginius. Todėl viduramžių ar ankstyvųjų naujųjų laikų fejerverkų šou nereikėtų įsivaizduoti kaip šiandieninio sinchronizuoto spalvų spektaklio.
Šiuolaikinė pirotechnika yra chemijos, inžinerijos ir choreografijos derinys. Tai technologija, nutolusi nuo pirmųjų parako vamzdelių, nors pagrindinis principas – kontroliuojamas degimas ir dujų išsiskyrimas – išliko.
Ar fejerverkai per Naujuosius metus yra „sena tradicija“?
Taip ir ne. Pats šventinio sprogimo bei ugnies ryšys su naujų metų pradžia Kinijoje turi labai senas šaknis. Tačiau pasaulinė vidurnakčio fejerverkų tradicija, kai tūkstančiai žmonių miestų centruose stebi profesionalius šou, yra daug naujesnė ir glaudžiai susijusi su modernių miestų kultūra, masiniais renginiais ir XX a. žiniasklaida.
Todėl tiksliau sakyti, kad šiuolaikiniai Naujųjų metų fejerverkai jungia senas pirotechnikos bei metų virsmo tradicijas su moderniu viešų renginių formatu.
Parašykite komentarą