Garsioji istorija, kad XIX a. chirurgas Robertas Listonas per vieną operaciją pasiekė „300 % mirtingumą“, beveik neabejotinai yra vėlyvas medicinos istorijos anekdotas, o ne patvirtintas įvykis. Pasakojama, kad amputuodamas paciento koją Listonas netyčia nupjovė asistento pirštus, pacientas ir asistentas vėliau mirė nuo infekcijos, o išsigandęs žiūrovas mirė nuo šoko. Tačiau šiam epizodui nėra žinomų XIX a. pirminių šaltinių.
Kas buvo Robertas Listonas?
Robertas Listonas (1794–1847) buvo škotų chirurgas, išgarsėjęs itin greitomis amputacijomis dar iki modernios anestezijos ir antiseptikos. Tuo metu chirurginė operacija pacientui sukeldavo didžiulį skausmą, todėl greitis iš tiesų buvo vertinama chirurgo savybė.
2021 m. medicinos istorijos straipsnyje pažymima, kad Listonas turėjo „greičiausio savo laikų chirurgo“ reputaciją, o kai kurios amputacijos galėjo trukti mažiau nei minutę. Tačiau svarbu nepainioti jo tikro chirurginio meistriškumo su vėliau prie jo pavardės prilipusiais sensacingais anekdotais.
Iš kur atsirado „300 % mirtingumo“ istorija?
Šiandien dažniausiai kartojama versija teigia, kad vienos kojos amputacijos metu Listonas netyčia sužeidė asistentą ir perrėžė žiūrovo drabužius. Esą pacientas ir asistentas mirė nuo gangrenos, o žiūrovas – iš išgąsčio, todėl viena operacija „pražudė tris žmones“.
Problema ta, kad šio epizodo negalima atsekti iki paties Listono laikų medicinos dokumentų. Cambridge University Press publikuotame istoriko Michaelo Browno tyrime teigiama, kad pasakojimas yra abejotinų pusiau tiesų ir fikcijos mišinys, o žiūrovo mirties istorijai nėra įrodymų.
Kodėl legenda tapo tokia populiari?
Sensacinga istorija puikiai atitinka šiuolaikinį stereotipą apie XIX a. chirurgiją kaip kruviną ir chaotišką. Vienas chirurgas, viena operacija ir „300 % mirtingumas“ yra įsimenamas pasakojimas, todėl jis dešimtmečius kartotas knygose, paskaitose ir internete.
Tačiau būtent dėl tokio patrauklumo istorija ilgai buvo kopijuojama net nepatikrinus jos šaltinių. Cambridge tyrimas rodo, kad panašios legendos apie Listoną išpopuliarėjo tik XX a. antrosios pusės leidiniuose, praėjus daugiau nei šimtmečiui po chirurgo mirties.
Ar Listonas tikrai buvo pavojingai greitas?
Greitis buvo svarbi jo darbo dalis, tačiau tai nereiškia, kad Listonas buvo nekompetentingas ar nerūpestingas. Priešingai, jo reputacija tarp pacientų buvo stipri, nes jis imdavosi sudėtingų operacijų ir siekė kuo labiau sutrumpinti laiką, kurį žmogus turėjo kęsti be anestezijos.
Listonas taip pat prisidėjo prie chirurginių instrumentų ir technikos tobulinimo. Jo istorinis vaidmuo gerokai svarbesnis už „greičiausio peilio“ karikatūrą.
Listonas ir pirmoji eterio anestezijos operacija Britanijoje
Vienas patikimai dokumentuotų Listono pasiekimų įvyko 1846 m. gruodžio 21 d. University College Hospital Londone. Jis atliko kojos amputaciją pacientui, kuriam buvo panaudota eterio anestezija – tai laikoma pirmąja vieša chirurgine operacija su eteriu Europoje ar bent Jungtinėje Karalystėje.
Šis įvykis simbolizavo esminį chirurgijos lūžį: nuo laikų, kai greitis buvo būtinas dėl nepakeliamo skausmo, medicina pradėjo pereiti prie operacijų, kuriose chirurgas galėjo dirbti lėčiau ir preciziškiau.
Ar „300 % mirtingumas“ apskritai turi matematinę prasmę?
Fraze siekiama komiškai pasakyti, kad per vieną operaciją esą mirė trys žmonės, nors pacientas buvo vienas. Tai nėra medicininis mirtingumo rodiklis. Mirtingumas skaičiuojamas nuo pacientų ar procedūrų grupės, todėl „300 % vienos operacijos mirtingumas“ yra retorinis pokštas, o ne statistinis dydis.
Verdiktas
Robertas Listonas tikrai buvo garsus ir itin greitas XIX a. chirurgas, tačiau istorija apie vieną operaciją, per kurią žuvo pacientas, asistentas ir žiūrovas, nėra patvirtinta pirminiais šaltiniais ir šiuolaikinių medicinos istorikų laikoma apokrifine.
Jo tikroji istorinė reikšmė – ne „300 % mirtingumo rekordas“, o vieta pereinamajame chirurgijos laikotarpyje tarp operacijų be anestezijos ir naujosios eterio eros.
Parašykite komentarą