1998 m. restauruojant Benjamino Franklino namą Londone, po buvusio sodo ir dabartinės muziejaus seminarų salės grindimis aptikta daugiau kaip 1 200 žmogaus kaulų fragmentų. Pats namo muziejus nurodo, kad liekanos priklausė mažiausiai 15 asmenų, o ne „maždaug dešimčiai“, kaip anksčiau dažnai rašyta. Ši istorija iš pirmo žvilgsnio panaši į kriminalinę paslaptį, tačiau radiniai siejami su XVIII a. anatomijos mokykla, kurią čia įkūrė gydytojas Williamas Hewsonas.

Kur ir kada rasti kaulai?

Franklinas gyveno adresu 36 Craven Street, Londone, nuo 1757 iki 1775 m. su pertraukomis. Šiandien pastate veikia Benjamino Franklino namų muziejus.

1998 m. pradėjus restauravimo darbus, maždaug metro pločio ir metro gylio duobėje po pastato grindimis aptikta daugiau kaip 1 200 žmogaus kaulų fragmentų. Rasta ir gyvūnų liekanų. Koroneris nustatė, kad radiniai senesni nei šimto metų; išsamesnį tyrimą atliko Londono universiteto koledžo archeologai, vadovaujami Simono Hillsono.

Kiek žmonių palaikų rasta iš tikrųjų?

Oficialus muziejaus aprašymas nurodo mažiausiai 15 individų. Skaičius „1 200“ reiškia kaulų dalis, o ne 1 200 žmonių ar 1 200 pilnų skeletų. Iš fragmentuotų liekanų galima įvertinti tik minimalų palaidotų žmonių skaičių.

Kai kuriose senesnėse populiariose publikacijose minėti dešimt ar daugiau žmonių. Mokslinių tyrimų duomenys buvo tikslinami, todėl straipsnyje geriau remtis tuo, ką šiandien nurodo paties pastato muziejus.

Kas buvo Williamas Hewsonas?

Williamas Hewsonas (1739–1774) buvo britų anatomijos ir fiziologijos tyrinėtojas, besidomėjęs krauju ir limfine sistema. Jis mokėsi Edinburge ir dirbo su anatomu Williamu Hunteriu, tačiau vėliau jų profesiniai keliai išsiskyrė.

1770 m. Hewsonas vedė Mary, vadintą Polly, Stevenson – namo savininkės Margaret Stevenson dukterį. Franklinas pažinojo šią šeimą ir buvo Hewsono bičiulis. Konflikto su Hunteriu metu jis net mėgino tarpininkauti. Vėliau Hewsonas prie Craven Street namo įsteigė savo anatomijos mokyklą.

Kodėl kaulai siejami su anatomijos mokykla?

Rastuose kauluose matyti pjūvių, pjovimo ir chirurginės praktikos žymių. Muziejus aprašo perpjautą šlaunikaulį, kuris, tikėtina, naudotas amputavimo metodams mokytis, ir kaukolės fragmentus su trepanacijos instrumentu išgręžtomis angomis.

Tokie požymiai atitinka XVIII a. medicinos mokymą, kai anatomai ir jų studentai mokėsi iš tikrų žmonių palaikų. Žmogaus kūno preparavimas tuo metu buvo svarbus mokslui, bet kartu kėlė teisinius ir moralinius klausimus, ypač dėl to, kaip gaunami kūnai.

Vėžlio kaulai ir gyvsidabris – svarbus ryšio įrodymas

Vienas įdomiausių radinių buvo vėžlio kaulų fragmentai ir nedidelis gyvsidabrio kiekis. Tai ne įrodymas, kad gyvsidabriu „eksperimentuota su visais žmonių kūnais“.

Hewsonas 1770 m. Karališkojoje draugijoje pristatė bandymus, kuriuose gyvsidabris buvo naudojamas limfinei sistemai išryškinti. Vėžlio liekanų ir gyvsidabrio derinys suteikė archeologams papildomą argumentą, kad duobė susijusi būtent su Hewsono darbais. Šį ryšį dokumentavo ir PBS laida Secrets of the Dead.

Ar kūnai buvo pavogti iš kapinių?

XVIII a. Londone anatomams trūko legaliai prieinamų kūnų. Todėl medicinos mokyklos dažnai buvo priklausomos nuo vadinamųjų resurrectionists – žmonių, nelegaliai iškasančių neseniai palaidotus lavonus. Tai buvo didelė to meto anatomijos etikos problema.

Benjamino Franklino namų muziejus nurodo, kad dalis Hewsono preparuotų kūnų tikriausiai galėjo būti gaunama iš tokių tiekėjų. Tačiau iš konkrečių kaulų negalima nustatyti visų palaikų kilmės ar įrodyti, kad visi jie buvo pavogti iš kapinių. Todėl kategoriškos formuluotės apie „pogrindinį nusikalstamą lavonų prekybos tinklą šiame name“ viršytų įrodymus.

Ar Franklinas žinojo, kas vyksta jo namuose?

Franklinas domėjosi mokslu ir pažinojo Hewsoną, tad istorikai mano, jog jis greičiausiai žinojo apie jo anatomijos mokyklą. PBS interviu medicinos istorikai net pabrėžia, kad tokio darbo kvapus ir judėjimą tame pačiame name būtų buvę sunku nepastebėti.

Vis dėlto nėra įrodymų, kad Franklinas pats vykdė skrodimus ar buvo susijęs su žmogžudystėmis. Vien pažintis su anatomu neleidžia priskirti jam konkrečios atsakomybės už kiekvieno kūno gavimą. Žinoma ir tai, kad Franklinas rėmė Hewsono mokslinę veiklą bei padėjo jam įsitvirtinti mokslinėje bendruomenėje.

Ką Hewsonas nuveikė medicinos mokslui?

Hewsonas tyrinėjo kraujo krešėjimo mechanizmus ir limfinę sistemą. Benjamino Franklino namų muziejus pažymi, kad jis aprašė krešėjime dalyvaujantį baltymą, kurį šiandien vadiname fibrinogenu, nors pats jį pavadino kitaip.

Jis buvo Karališkosios draugijos narys ir gavo Copley medalį. 1774 m. Hewsonas mirė nuo sunkios infekcijos, kuria, kaip manoma, užsikrėtė dirbdamas su lavonais. Jam buvo tik 34 metai.

Ar tokios anatomijos mokyklos buvo legalios?

Žmogaus kūno skrodimas nebuvo absoliučiai uždraustas, tačiau kūnų tiekimas buvo griežtai ribotas ir dažnai susijęs su teismo paskirtomis bausmėmis. Dėl didelio mokymo poreikio ilgainiui suklestėjo nelegali palaikų prekyba.

Didžiojoje Britanijoje Anatomy Act buvo priimtas 1832 m. – beveik šešiasdešimt metų po Hewsono mirties. Juo nustatyta aiškesnė teisėta kūnų tiekimo anatominiams tyrimams sistema. Iki tol anatominiai eksperimentai dažnai vyko pilkojoje teisinėje ir moralinėje zonoje.

Ką iš tikrųjų atskleidė šis radinys?

1998 m. rastos mažiausiai 15 žmonių liekanos rodo XVIII a. anatomijos mokymą Benjamino Franklino gyvenamajame name. Tai nėra įrodymas, kad Franklinas buvo žudikas ar kad visi palaikai buvo nusikalstamai įsigyti. Svarbiausia istorijos vertė – žvilgsnis į ankstyvosios medicinos mokslo pažangą, kūnų trūkumą ir to meto etinius kompromisus.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas