Circus Maximus buvo didžiausias Senovės Romos viešų renginių kompleksas, tačiau jo talpa nėra tiksliai žinoma. Romos miesto archeologijos tarnyba jį apibūdina kaip didžiausią Antikos pramogų statinį: apie 600 metrų ilgio ir 140 metrų pločio. Populiariuose tekstuose dažnai kartojamas skaičius iki 250 000 žiūrovų, tačiau tokie maksimalūs vertinimai remiasi vėlyvais šaltiniais ir rekonstrukcijomis, todėl juos saugiau pateikti kaip apytikslius, o ne kaip tikslų arenos „vietų skaičių“.
Nuo slėnio tarp Palatino ir Aventino iki milžiniško cirko
Circus Maximus stovėjo Murcia slėnyje tarp Palatino ir Aventino kalvų. Tradicija jo pradžią siejo dar su Romos karalių laikais, tačiau tik Julijaus Cezario epochoje čia buvo suformuotas tikras monumentalus mūrinis cirkas. Vėliau statinys ne kartą degė ir buvo atstatomas, o didelė dalis šiandien matomų konstrukcijų siejama su imperatoriaus Trajano laikų rekonstrukcija.
Arena pirmiausia garsėjo vežimų lenktynėmis. Komandos buvo skirstomos pagal spalvas – žalią, mėlyną, raudoną ir baltą – o jų gerbėjai sudarė savotiškas sirgalių stovyklas. Sėkmingi vežimų vadeliotojai galėjo tapti milžiniško populiarumo žvaigždėmis ir sukaupti didelius turtus.
Ne tik sportas
Circus Maximus nebuvo vien „stadionas“. Romos archeologijos tarnyba pabrėžia, kad slėnis buvo naudojamas ir politiniams, religiniams bei socialiniams renginiams: triumfo procesijoms, religinėms ceremonijoms, viešoms egzekucijoms ir kitoms masinėms manifestacijoms. Dėl to jo reikšmė Romos miestui buvo platesnė nei vien sporto varžybos.
Kiek žmonių iš tikrųjų tilpo Circus Maximus?
Čia prasideda didžiausia problema su populiariais pasakojimais. Kai kurie Romos turizmo šaltiniai mini iki 250 000 žiūrovų, o kiti tyrimai pateikia mažesnius skaičius. Skirtumas atsiranda todėl, kad arena keitėsi per šimtmečius, o senoviniai autoriai ne visada aiškiai skyrė sėdimų vietų skaičių nuo bendro žmonių kiekio teritorijoje.
Todėl kategoriškas teiginys, kad Circus Maximus „tiksliai talpino 250 000 žmonių“ ir iki šiol yra nepralenktas didžiausias sporto stadionas, yra pernelyg stiprus. Patikimiausia sakyti, kad tai buvo vienas didžiausių – ir greičiausiai didžiausias – Antikos pramogų kompleksas, galėjęs priimti milžinišką auditoriją.
Kaip atrodė lenktynės?
Vežimų lenktynėse dalyviai kelis kartus apsukdavo ilgą centrinę arenos ašį, vėliau vadintą spina. Ant jos stovėjo religiniai ir dekoratyviniai objektai, tarp jų ir Egipto obeliskai. Vienas Augusto laikais atgabentas Ramzio II obeliskas šiandien stovi Piazza del Popolo, o kitas, pastatytas Romoje IV a., perkeltas į Laterano aikštę.
Lenktynės buvo pavojingos. Posūkiuose vežimai galėjo susidurti, žirgai – kristi, o vadeliotojai – būti tempiami trasoje. Nepaisant rizikos, vežimų lenktynės buvo viena populiariausių Romos imperijos masinių pramogų.
Kas nutiko Circus Maximus po Romos imperijos?
Cirkas buvo naudojamas iki pirmųjų VI a. dešimtmečių. Vėliau teritorija keitė paskirtį: tapo žemės ūkio plotu, viduramžiais čia atsirado vandens infrastruktūra ir pastatai, o XIX–XX a. – dujų saugyklos, sandėliai ir dirbtuvės. Tik XX a. archeologiniai kasinėjimai vėl išryškino dalį senųjų konstrukcijų.
Kodėl Circus Maximus svarbus?
Circus Maximus geriausiai parodo, kokio masto galėjo būti Romos masinė kultūra. Tai buvo ne vien lenktynių vieta, bet erdvė, kurioje susijungė sportas, politika, religija, imperatoriškoji reprezentacija ir minios elgsena. Jo dydis įspūdingas ir šiandien, tačiau istorinis tikslumas reikalauja vengti vieno sensacingo skaičiaus kaip absoliučios tiesos.
Parašykite komentarą