Jackas – chacma babuinas iš Uitenhage (dab. Kariega) Pietų Afrikoje – iš tiesų tapo garsiu geležinkelio signalininko Jameso „Jumper“ Wide’o pagalbininku ir vietos geležinkelio istorijoje laikomas oficialiai pripažintu darbuotoju. Tačiau dalis internete kartojamų detalių – tikslus atlyginimas, „darbuotojo numeris“ ar absoliutus teiginys, kad jis per devynerius metus nepadarė nė vienos klaidos – remiasi vėlesniais pasakojimais ir turėtų būti pateikiamos atsargiau.

Kas buvo Jamesas „Jumper“ Wide’as?

Jamesas Wide’as dirbo geležinkelyje Rytų Kapo regione. Jis buvo pramintas „Jumper“, nes garsėjo rizikingu įpročiu šokinėti tarp važiuojančių vagonų. Po nelaimingo atsitikimo netekęs abiejų kojų, Wide’as vis tiek liko geležinkelio tarnyboje ir dirbo signalininku.

Judėjimas iki darbo vietos ir fizinės užduotys jam tapo sunkios, todėl jis įsigijo jauną babuiną Jacką, kurį pradėjo mokyti padėti kasdienybėje.

Ką Jackas išmoko daryti?

Iš pradžių Jackas stumdė Wide’o vežimėlį ir padėdavo namuose. Vėliau jis išmoko reaguoti į traukinių švilpukų signalus ir, Wide’o prižiūrimas, traukti atitinkamas signalų bei iešmų svirtis.

Ši istorijos dalis nėra vien šiuolaikinio interneto legenda. Nelson Mandela Bay turizmo medžiagoje Uitenhage Old Railway Station muziejus tiesiogiai pristatomas kaip vieta, kur „Jack the Signalman“ dirbo kaip oficialus geležinkelių darbuotojas.

Ar geležinkelio vadovybė žinojo, kad signalus valdo babuinas?

Pagal išlikusį pasakojimą, iš pradžių ne. Kai viena keleivė pamatė babuiną dirbant prie signalų, apie tai pranešta geležinkelio administracijai. Vadovybė atvyko patikrinti situacijos ir Jacko gebėjimai buvo išbandyti.

Vėlesniuose pasakojimuose teigiama, kad babuinas teisingai reagavo į įvairius švilpukų signalus ir parinko reikiamas svirtis. Po šio patikrinimo jo pagalba Wide’ui buvo oficialiai toleruojama ar pripažinta.

Ar Jackas tikrai buvo „įdarbintas“?

Vietos muziejų ir turizmo šaltiniai jį būtent taip ir pristato – kaip oficialų geležinkelių darbuotoją. Tai suteikia pasakojimui gerokai tvirtesnį pagrindą nei daugeliui kitų „neįtikėtinų istorinių faktų“.

Vis dėlto formuluotė „geležinkelių bendrovė oficialiai įdarbino babuiną“ turėtų būti suprantama XIX a. vietos praktikos kontekste, o ne kaip šiuolaikinė darbo sutartis su standartiniu personalo procesu.

Ar jis gaudavo atlyginimą?

Populiariuose šaltiniuose dažnai nurodoma, kad Jackas gaudavo nedidelį piniginį atlygį ir alaus davinį. Tačiau šių smulkių detalių pirminė dokumentacija nėra tokia aiški kaip pats faktas, kad jis padėjo Wide’ui ir dirbo prie signalų.

Todėl konkrečių centų, alaus butelių ar darbuotojo numerio geriau nepateikti kaip neabejotinų faktų, jei nenurodomas originalus geležinkelio dokumentas.

Ar Jackas niekada nepadarė nė vienos klaidos?

Vėlesniuose pasakojimuose teigiama, kad per maždaug devynerius darbo metus Jackas nesukėlė nė vienos avarijos ir nepateikė klaidingo signalo. Tai tapo svarbia legendos dalimi.

Tačiau absoliutų teiginį „niekada nepadarė nė vienos klaidos“ sunku nepriklausomai patikrinti, nes neturime išsamaus kiekvienos jo darbo dienos geležinkelio žurnalo. Saugiau sakyti, kad nėra žinoma apie jo sukeltas avarijas ir jo gebėjimai buvo pakankamai patikimi, kad administracija leido Wide’ui toliau juo naudotis.

Kiek laiko jis dirbo?

Dažniausiai nurodoma, kad Jackas Wide’ui padėjo maždaug nuo 1881 m. iki 1890 m. Tais metais jis nugaišo nuo tuberkuliozės. Tai reikštų maždaug devynerius, o ne aštuonerius darbo metus.

Kodėl ši istorija išliko?

Jacko istorija išsiskiria tuo, kad tai nėra vien anekdotas apie „protingą beždžionę“. Ji susijusi su konkrečia Pietų Afrikos geležinkelio vieta, istoriniu darbuotoju Jamesu Wide’u ir muziejine tradicija Uitenhage/Kariega regione.

Tad pagrindinis faktas yra tikras: babuinas Jackas realiai padėjo geležinkelio signalininkui ir vietos istoriniuose šaltiniuose laikomas oficialiai pripažintu geležinkelio darbuotoju. Tačiau sensacingos detalės apie atlyginimą ar absoliučiai nepriekaištingą darbo statistiką turėtų būti vertinamos atsargiau.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas