Po Holokausto dalis išgyvenusių žydų partizanų subūrė slaptą grupę „Nakam“ (hebr. „kerštas“), siekusią atkeršyti už nacistinės Vokietijos įvykdytą genocidą. Jai vadovavo su Vilniaus getu susijęs pasipriešinimo veikėjas Abba Kovneris. Grupė svarstė ir masinių civilių gyventojų žudynių planą, o 1946 m. jos nariai apnuodijo karo belaisviams skirtą duoną Niurnberge. Ši istorija dokumentuota, tačiau aukų skaičius ginčijamas, o įvykiai kelia sudėtingus teisinius bei moralinius klausimus.
Kas buvo Abba Kovneris?
Abba Kovneris (1918–1987) buvo žydų poetas ir vienas Vilniaus geto pasipriešinimo organizatorių. 1942 m. jis ragino nepasiduoti nacistų deportacijoms ir prisijungė prie Jungtinės partizanų organizacijos (FPO).
Vėliau su kitais pabėgo iš geto ir kovojo partizanų būriuose. JAV Holokausto memorialinis muziejus pažymi, kad Kovneris tikėjo ginkluoto žydų pasipriešinimo reikšme ir nenorėjo, kad jo kovotojai būtų visiškai ištirpinti kitose partizanų grupėse.
Kokia buvo 1945 m. Holokaustą išgyvenusiųjų padėtis?
Nacistinės Vokietijos kapituliacija neatkūrė sugriautų šeimų ir bendruomenių. Išgyvenusieji dažnai neturėjo namų, artimųjų ar saugios vietos grįžti. Daugelyje Europos miestų antisemitizmas išliko ir po karo.
Šiame kontekste nedidelė radikaliai nusiteikusių išgyvenusiųjų grupė pradėjo planuoti kerštą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad jie neatstovavo visų išgyvenusiųjų ar visos žydų bendruomenės.
„Planas A“ – masinis kerštas civiliams
Pagal istorikės Dinos Porat tyrimus grupė svarstė galimybę apnuodyti kelių didžiųjų Vokietijos miestų vandentiekį. Svarstytas tikslas nužudyti milžinišką skaičių žmonių – proporcingai nacių nužudytų žydų skaičiui.
Šis planas nebuvo įvykdytas. Kovneriui nepavyko užtikrinti jo realizavimo, o kai kuriems dalyviams buvo moralinių bei politinių prieštaravimų dėl masinių civilių gyventojų aukų.
„Planas B“ – 1946 m. Niurnbergo epizodas
Po pirmojo plano žlugimo dalis grupės narių nukreipė dėmesį į vokiečių karo belaisvius. 1946 m. balandžio 13–14 d. Niurnbergo apylinkėje buvo apnuodyta karo belaisviams tiekiama duona, nuo kurios susirgo daugiau nei du tūkstančiai belaisvių.
JAV Holokausto memorialinis muziejus pažymi, kad šaltiniai nesutaria, kiek žmonių mirė ir ar buvo patvirtintų tiesioginių žūčių. Todėl kategoriški skaičiai – tiek „nežuvo nė vienas“, tiek „žuvo 400“ – turi būti vertinami itin atsargiai.
Ar grupė vadinosi „The Avengers“?
Angliškas pavadinimas Avengers reiškia keršytojus ir vartojamas kai kuriose knygose apie grupę. Tai nėra tiesioginis ryšys su vėlesniais populiariosios kultūros komiksų ar filmų „The Avengers“ personažais.
Paties judėjimo vardas dažniausiai perteikiamas kaip Nakam arba Nokmim, todėl istoriniam straipsniui verta naudoti šiuos pavadinimus, o ne garsios kino franšizės metaforą.
Ką apie „Nakam“ sako istorikai?
Istorikė Dina Porat knygoje Nakam: The Holocaust Survivors Who Sought Full-Scale Revenge pateikė grupės veiklos tyrimą, grįstą liudijimais ir dokumentais. Šiame darbe stengiamasi suprasti, kodėl išgyvenusieji taip radikalizavosi, neįteisinant jų svarstytų masinių žudynių.
Tai svarbus skirtumas: genocido patirtis padeda paaiškinti žmogaus įniršį ir neviltį, bet nepadaro kolektyvinio keršto prieš nekaltus civilius teisėto ar moraliai pateisinamo.
Koks ryšys su Lietuvos istorija?
Kovneris buvo Vilniaus geto pasipriešinimo dalyvis, todėl „Nakam“ istorija neatsiejama nuo Vilniaus ir Lietuvos žydų istorijos. Tačiau grupės pokarinė veikla vyko už Lietuvos ribų ir jau turėjo kitokį politinį kontekstą.
Istorinis verdiktas
„Nakam“ iš tikrųjų egzistavo ir planavo masinį kerštą po Holokausto; vienas iš jo veiksmų 1946 m. apnuodijo daugybę karo belaisvių. Tačiau tikslus mirusiųjų skaičius nėra nustatytas, o visa istorija negali būti pateikiama kaip komiksų filmo herojų misija.
Parašykite komentarą