Iš viso straipsnių: 50
Koliziejaus išorinis karkasas daugiausia buvo statytas iš travertino, o marmuras plačiai naudotas interjere, sėdimose vietose ir dekorui. Todėl teiginys, kad visas Koliziejus buvo „apkaltas prabangiu marmuru“, yra per daug supaprastintas.
Skaityti daugiauSenovės Graikijoje ir vyrai, ir moterys dėvėjo chitonus bei apsiaustus. Kelnės graikų mene dažnai žymėjo persus, skitus ir kitus svetimšalius, tačiau teiginys, kad graikai kelnes laikė tiesiog „moterišku drabužiu“, yra klaidinantis.
Skaityti daugiauKleopatra VII valdė Egiptą 51–30 m. pr. Kr. ir priklausė makedonų kilmės Ptolemėjų dinastijai. Chronologiškai ji iš tiesų gyveno arčiau 1969 m. „Apollo 11“ nusileidimo Mėnulyje nei Didžiosios Gizos piramidės statybos.
Skaityti daugiauGraikiška ugnis buvo Bizantijos padegamasis ginklas, ypač svarbus jūrų kare. Jos tiksli formulė neišliko, o pasakojimai apie sudėtį – naftą, dervas, sierą ar kalkes – yra rekonstrukcijos, ne patvirtintas receptas.
Skaityti daugiauČingischano ir jo įpėdinių valdoma Mongolų imperija leido veikti musulmonų, krikščionių, budistų, daoistų ir kitoms bendruomenėms, o daliai dvasininkų suteikė mokesčių bei prievolių lengvatų. Istorikai diskutuoja, kiek tai buvo principinga tolerancija, o kiek pragmatiška imperijos valdymo politika.
Skaityti daugiauSpartos piliečių karinį gyvenimo būdą išlaikė helotų dirbama žemė Lakonijoje ir Mesenijoje. Tačiau teiginys, kad Sparta tiesiog buvo „viena turtingiausių Graikijos valstybių“, slepia sudėtingą prievartinio darbo, žemės nuosavybės ir nelygybės sistemą.
Skaityti daugiauPlutarchas teigia, kad Kleopatra VII mokėjo egiptiečių kalbą, nors ankstesni Ptolemėjų valdovai jos nesimokė. Ji taip pat garsėjo kaip poliglotė, tačiau tikslų jai priskiriamų kalbų skaičių istorikai vertina atsargiai.
Skaityti daugiauVėlyva tradicija Aleksandrui Makedoniečiui priskiria apie 70 miestų, tačiau modernūs istorikai patikimai identifikuoja gerokai mažiau fondacijų. Dalis buvo kariniai postai, pervadintos gyvenvietės arba vėliau jam priskirti miestai.
Skaityti daugiau46 m. pr. Kr. Romos kalendoriniai metai iš tiesų truko 445 dienas. Julijus Cezaris pridėjo 90 dienų, kad senasis kalendorius vėl sutaptų su metų laikais prieš įvedant Julijaus kalendorių.
Skaityti daugiauSenovės egiptiečiai naudojo ne tik akmenines, bet ir medines galvos atramas, kurios palaikydavo kaklą, pakeldavo galvą ir turėjo religinę apsaugos bei atgimimo simboliką.
Skaityti daugiau
